Remigijus RAINYS
Savo preliminarias išvadas ir rekomendacijas dėl planuojamų saugaus eismo gerinimo priemonių įdiegimo šalies keliuose paskelbė speciali ekspertų grupė, susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio įsakymu sudaryta šių metų lapkričio 18 dienos autoįvykiui kelyje Vilnius - Utena tirti.
Pirmos žiemos aukos
Tą dieną šalyje netikėtai gausiai iškritus pirmajam sniegui, apie 9 valandą 30 minučių kelio Vilnius - Utena 22-ajame kilometre sostinės UAB "Ligaja" mikroautobusas "VW Transporter", lenkdamas kitus automobilius, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu autobusu "Zarasai - Vilnius". Autoįvykio metu iš karto žuvo mikroautobusu važiavę 5 vyrai. Prispaustam autobuso vairuotojui avarijos metu lūžo kojos. Kiti penkiolika šiuo autobusu važiavusių keleivių nenukentėjo, tačiau laukan jie išlindo tik išdaužę langą.
Kelininkai nekalti
Nors pradžioje dėl šios tragiškos eismo nelaimės skubėta kaltinti neva blogai savo darbą atlikusius kelininkus, juo labiau kad netrukus tame pačiame kelyje susidūrė dar du lengvieji automobiliai ir žuvo vieno iš jų vairuotojas, tačiau po tyrimo paaiškėjo, kad kelias buvo nuvalytas ir pabarstytas. Provėžos važiuojamojoje dalyje buvo sausos, tačiau tarpai tarp jų buvo padengti tirpstančio sniego koše. Todėl saugiai važiuoti tokiu keliu buvo galima tik vengiant staigių ir pavojingų manevrų lenkiant kitus automobilius. Tad manoma, kad pagrindinė šios tragedijos priežastis - nepasirinktas saugus greitis. Kelias Vilnius - Utena gana klastingas vairuotojams, nes jis dengtas ne įprastiniu asfaltbetoniu, o grįstas betono plokštėmis. Tokia danga lyjant ar sningant labai pavojinga, nes vanduo nuo jos prastai nuteka, todėl tampa labai slidu.
Lakstūnai ne gaudomi, o tik registruojami
Pagrindiniuose šalies keliuose išdėstyti 24 eismo intensyvumo matavimo prietaisai, kurie fiksuoja ir viršijusių leistiną greitį automobilių skaičių. Nustatyta, kad tą dieną nuo 6 iki 12 valandos kelyje Vilnius - Utena leistiną 90 kilometrų per valandą greitį viršijo net 53,8 procento vairuotojų. Pasikeitus oro sąlygoms daugiau nei 400 vairuotojų viršijo leistiną greitį iki 10, 311 vairuotojų - iki 40, o 13 vairuotojų lėkė daugiau nei 40 kilometrų per valandą greičiau negu leista. Ne ką geresnis vaizdelis ir kituose magistraliniuose keliuose, kur, 2003 metų duomenimis, beveik 40 procentų vairuotojų viršijo leistiną greitį. Įvertinusi ypač didelį greičio pažeidėjų skaičių, ekspertų grupė pasiūlė Policijos departamentui iš esmės stiprinti eismo dalyvių kontrolę. Saugaus eismo komisijai siūloma inicijuoti Kelių policijos atkūrimą.
Atgal į ateitį
Kelių policija buvo panaikinta prieš kelerius metus, kai policijos reorganizacijos įkarštyje susižavėta "universalaus policininko" idėja. Deja, praktika parodė, kad šalies keliuose intensyvėjant eismui, be specialiai paruoštų eismo kontrolės specialistų išsiversti labai sunku. Eismo priežiūros tarnybos vadovo Juozo Blaževičiaus teigimu, atkuriant Kelių policiją reikėtų nemažų investicijų: specialių automobilių, greičio matuoklių bei kokybiškų alkotesterių, jau nekalbant apie tai, kad dažnai eismą prižiūrintys pareigūnai patruliuoti išvyksta "apsiginklavę" tik automobiliams stabdyti naudojama krivūle, kai kiekviename policijos patrulių automobilyje būtinas vaizdo įrašymo magnetofonas, pareigūno švarko atlape - miniatiūrinė vaizdo kamera. Tik taip pareigūnai galėtų visiškai atsikratyti juos persekiojančio kyšininkų įvaizdžio bei turėti nepaneigiamų įrodymų visais konfliktų su eismo taisyklių pažeidėjais atvejais.
Vėl į krūmus?
Nemažų abejonių kelia ir siūlymas inicijuoti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimą numatant, kad policijos patruliai, atlikdami saugaus eismo priežiūros funkcijas, galėtų kontroliuoti transporto priemonių vairuotojus ne iš specialiai pažymėtų transporto priemonių. Tai faktiškai sugrąžintų visų pasmerktą, tačiau vis dar neišgyvendinamą pareigūnų slapstymąsi krūmuose ar privačiuose automobiliuose ir vėl paskatintų aktyviai veikti dar taip neseniai daugeliui vairuotojų siaubą kėlusius pareigūnų uniformomis vilkinčius plėšikus. Savo ruožtu, ar slapti patruliai tikrai pagerins eismo saugumą, abejoja net kai kurie Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento specialistai, kurių nuomone, taip tebus pasiektas tik didesnis už greičio viršijimą paskirtų baudų skaičius, nieko bendro neturintis su realiu eismo saugumu. Pagaliau eismą kontroliuojančių pareigūnų darbas, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, turėtų būti vertinamas ne pagal surinktų baudų skaičių, o pagal saugaus eismo jam patikėtame kelio ruože užtikrinimą. Daugiau dėmesio vertas pasiūlymas inicijuoti teisės aktų pakeitimą, numatant, kad administracinio pažeidimo bylose transporto priemonėse naudojami tachografų duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti transporto priemonės važiavimo greitį, galėtų būti naudojami kaip įrodymai.
Nederintas projektas
Ekspertai mano, kad Saugaus eismo komisijai būtų tikslinga dar kartą kreiptis į Seimą, kuriam Teisingumo ministerija jau perdavė svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektą, kad dar kartą būtų įvertinti kodekso projekto straipsniai, turintys įtakos saugiam eismui. Šios ekspertų grupės nuomone, Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte numatytos baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neatitinka pažeidimų pavojingumo, juo labiau kad kodekso pakeitimo projektas nebuvo derinamas su Policijos departamentu.
Palankesnis vairuotojams
Tačiau atrodo, jog dauguma vairuotojų naujuoju ATPK nesiskųs. Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorius Vigilijus Sadauskas, komentuodamas svarstomas nuostatas, pastebėjo, kad senajame kodekse daugiau buvo akcentuotos baudos, neatsižvelgiant į pažeidimo padarymo sąlygas ar aplinkybes. Leistino greičio viršijimas 10 kilometrų per valandą tuščiame kelyje šviečiant saulei buvo traktuojamas taip pat kaip ir greičio viršijimas miesto gatvėje ties mokykla. Dabartiniame projekte bandoma šias baudas diferencijuoti, bent jau išskiriant šiuos pažeidimus gyvenvietėse ir užmiestyje. Susisiekimo ministras ketina kreiptis į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad būtų sudaryta specialistų grupė, kuri papildomai išnagrinėtų ir kitas galimybes dar labiau diferencijuoti numatomas baudas. Numatyta, kad viršijus greitį iki 5 kilometrų per valandą, vairuotojas nebus nei stabdomas, nei baudžiamas, nes šiuo atveju stabdant tokį "pažeidėją" dažniau sukeliama grėsmė aplinkiniams eismo dalyviams, sunaudojama daugiau kuro, gaištamas brangus laikas. Jei greitis viršijamas nuo 5 iki 10 kilometrų per valandą, siūloma vairuotoją įspėti, nes taip pasiekiamas žymiai didesnis efektas nei jį nubaudus. Kai kuriose kitose valstybėse grubiu pažeidimu nelaikomas net greičio viršijimas iki 20 kilometrų per valandą ir už tai taikomas tik įspėjimas arba nedidelės sankcijos. Tik viršijus greitį daugiau nei 40 kilometrų per valandą siūloma vairuotojo pažymėjimą sulaikyti 6 mėnesiams.
Atsisveikinimas su baudos balais
Belgai turi keturiolikos eismo taisyklių pažeidimų sąrašą, kuriuo remiantis pažeidėjai baudžiami vairuotojo pažymėjimo atėmimu nuo 8 dienų iki 1 mėnesio. Prancūzai savo vairuotojams suteikia "pasitikėjimo balus", kurie palaipsniui atimami padarius pažeidimą. Šveicarai ir kai kurios Skandinavijos šalys visai nenaudoja baudos balų sistemos, o avaringumas tose valstybėse itin mažas. Įvairiose šalyse numatyti ir skirtingi sulaikytų vairuotojo pažymėjimų atgavimo būdai. Vienur pažymėjimas grąžinamas suėjus paskirtos bausmės terminui, kitur dar reikia užbaigti specialius kvalifikacijos kursus, o kai kur net pakartoti visą egzaminų laikymo procedūrą. Svarstant galimybę atsisakyti baudos balų sistemos pas mus, buvo pasiūlymų už kai kuriuos eismo taisyklių pažeidimus, užuot, pavyzdžiui, metams sulaikius vairuotojo pažymėjimą, reikalauti, kad pažeidėjai iš naujo laikytų tiek vairavimo, tiek teorijos egzaminus. Ši idėja galutinai neatmesta ir turėtų būti toliau svarstoma Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sudarytoje darbo grupėje. Nors vieni siūlo baudas didinti, o kiti - mažinti, tačiau Saugaus eismo departamento vadovo nuomone, jei pažeidęs taisykles vairuotojas nesukėlė pavojaus aplinkiniams, jis neturėtų būti baudžiamas itin griežtai. Taikant tokią sistemą, vairuotojas, pervažiavęs pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui, kai per perėją ėjo žmonės, turėtų būti baudžiamas didžiausia numatyta bauda, o jei jis tą pažeidimą padarė, kai gatvė buvo tuščia - baudos dydis turėtų būti minimalus. Esmė yra ne baudos griežtumas, bet neišvengiamumas. Jei vairuotojas žinotų, kad viršijęs greitį jis tikrai bus sustabdytas ir nubaustas bet kuriuo momentu, tegul ir tik 50 litų bauda, tikrai gerai pagalvotų, ar verta spausti akceleratoriaus pedalą, nei tuo atveju, kai bauda siekia 1 000 litų, tačiau tikimybė būti nubaustam - nedidelė.
Girtuokliai skaitys paskaitas?
Naujajame ATPK numatoma ištaisyti kuriozinę ankstesnio kodekso situaciją, kai sulaikytam prie vairo neblaiviam vairuotojui buvo skiriama bauda ir sulaikomas vairuotojo pažymėjimas, o girtam padarius avariją buvo skiriama tik bauda arba vairuotojo pažymėjimo sulaikymas. Savaime suprantama, jog stabdomam išgėrusiam vairuotojui buvo naudingiau nestipriai atsitrenkti į šaligatvio bordiūrą arba net į jį stabdžiusio pareigūno automobilį ir gauti mažesnę nuobaudą. Dabar šito jau nebus, nors numatomas variantas, kai nuobauda už vairavimą išgėrus gali būti mažesnė, nei numatyta kodekse. Tai galima tuo atveju, kai pažeidėjas pristato Lietuvos Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, kad išklausė ir įsisavino atitinkamą kursą. Šiuo atveju mūsuose bus taikomas skandinaviškas modelis, kai vairuotojo pažymėjimas sulaikomas tik tol, kol jo savininkas išklauso specialų kursą ir įrodo, jog įsisąmonino jo turinį. Skandinavai, tiesa, dar reikalauja, kad pažeidėjas po to pats skaitytų paskaitas nustatytą valandų skaičių kitiems taurelės mėgėjams, tada jam vėl suteikiama pasitikėjimo vairuoti automobilį teisė. Pakartotinai nusižengus panaši lengvata jau nebebus taikoma. Numatyta sumažinti leistinų alkoholio promilių kiekį kraujyje sunkiojo ir keleivinio transporto vairuotojams, kurių automobilių leidžiama masė viršija pusketvirtos tonos arba jie turi daugiau nei 9 sėdimas vietas. Tokių mašinų vairuotojai bus baudžiami, kai alkoholio kiekis jų kraujyje viršys 0,2 promilės. Tiesa, baudos nebus didelės - 500 litų. Taigi jei važiuoji vienas savo lengvuoju automobiliu, gali būti išgėręs ir 0,4 promilės, tačiau, jei automobilį naudoji verslo reikalais, perveždamas keleivius ar krovinius, turi jausti ir ypatingą atsakomybę. Tokias pat nuostatas kol kas taiko tik Ispanija, Italija ir Austrija, tačiau prie panašios praktikos ketina pereiti ir kitos Europos Sąjungos šalys.
Taisyklės tos pačios - baudos skirtingos
ES valstybėse sudaryta speciali grupė, kuri artimiausiu metu svarstys, kaip susisteminti ir suvienodinti nusižengimų traktavimą visose sąjungos šalyse, tačiau išliks skirtingi baudų dydžiai, nes ekonominis pragyvenimo lygis įvairiose šalyse labai skiriasi. Eismo taisyklės ES tampa identiškomis su nedideliais vietiniais niuansais, tačiau baudos gerokai skiriasi. Lietuvoje kai kurios baudos neatitinka realios situacijos. V. Sadausko nuomone, baudos dydis turėtų atitikti taisykles pažeidusių vairuotojų sukeltą grėsmę, tuo tarpu mūsuose, lyginant su kitomis šalimis, griežčiau baudžiama už civilinės atsakomybės draudimo poliso neturėjimą nei, pavyzdžiui, už greičio viršijimą.
