Su šypsena: Ar Skirmantas Valiulis pirmoje eilėje garantuoja, kad filmas bus geras?Sako sunkūs laikai. Sunkūs vaikai. Sunkūs tėvai. Bet aš sakau, kad režisieriaus Martin Cuenca filmas "Sunkūs laikai" geras. Nes jį pažiūrėjus taip gera ir lengva. Taip žmogiška ir paprasta. Ir užsidegusi šviesa dar nereiškia pabaigos. Verta pažiūrėti tam, kad sulygintum madingą triukšmą ir gyvenimo ramybę, bet ne nuobodybę.
Filmas nevadintas nei "Kino pavasario" topu, nei favoritu. Tikriausiai ir tarp neholivudinių yra nustumtųjų į šalį. Į drėgną lyg ir pavasario popietę, kai daug kam tebėra sunkus pirmadienis.
Galbūt filmo herojui paaugliui Gonzalesui tą nelemtą egzaminą teko laikyti pirmadienį. Ir jis nusprendė, kad jam per sunku kažką spręsti. Ir užsidaro savo kambaryje.
Berniuko mama Ana dirba pabėgėlių ir emigrantų centre, kur kasdieną ji susiduria su sunkiais žmonių likimais. Ir jai sunku matyti, kokia ji bejėgė, nes negali padėti. Net savo sūnaus išvilioti į gyvenimą. Nes gyventi savo kambarėlyje, pagal savo taisykles daug lengviau.
Kubiečiams Karlosui ir Mikeliui sunku, nes jie svetimoje šalyje ir tik iš tolo stebi savo svajones. Jiems sunku siekti, nes susiduria su aplinkinių baime ir nepasitikėjimu. Karlosas užsidaro skraidymo imituoklyje kompiuteryje, o Mikelis šachmatuose. Abu savo aistra stengiasi užkrėsti Gonzalesą, kad jis paliktų kambarį. Bet berniukas pats, kaip ir mes visi, turi nuspręsti ko jis nori, nes jokia prievarta čia nepadės.
Laurai sunku gyventi su savo vyru, nes jis jai primena tuos laikus, kai ji galėjo vaikščioti ir buvo garsi dainininkė. Jai sunku matyti, kaip vyras vis žiūri vaizdajuostes su jos klipais. Jai lengviau miegoti su Karlosu, geriausiu vyro draugu.
Visi šie herojai išgyvena sunkius laikus. Jie jaučiasi taip, lyg būtų susimovę per kažkokį savo gyvenimo egzaminą. Jiems mirtinai atsibosta kasdien spręsti savo gyvenimą pagal kažkieno sugalvotas sąlygas. Meilė, baimė, darbas, draugai – tai gyvenimo x ir y, kintantys nežinomieji. Kaip gauti teisingą atsakymą, kokius veiksmus atlikti. Kiekvienas jų turi sritį, kur gali pasislėpti ir gyventi pagal savo taisykles.
Jiems sunku, nes jie nesupranta vienas kito. Perprasti kito mintis kartais per daug sunku. Todėl toks dažnas poelgis – atsiriboti. Dabar taip paprasta pabėgti – lėktuvai, autobusai, traukiniai, net invalido vežimėlis tavo paslaugoms.
"Viskas yra kitaip" – sako vienas filmo herojų. Užsidarę mes net nepamatom, kaip yra iš tikrųjų. Vietoj to, kad atsimerktume, klaidžiojam po tamsą, kurią sukuriam melu, nepasitikėjimu, abejingumu. Tada darosi gyventi sunku visiems. Ateina sunkūs laikai.
Scena iš filmo: pliaupianti liūtis. Ir kiekvienas herojus savaip stebintis ir išgyvenantis ją. Režisierius šią sceną išnaudoja posūkiui. Viskas ima keistis. Nes ištariami tie žodžiai, kurie ilgai buvo užgniaužti gerklėj, nustojama apsimetinėti prieš kitus ir prieš save.
Karlosas prisipažįsta draugui, kad miega su jo žmona Laura. O Laurai pasako, kad juos siejo tik seksas. Ji daugiau nebeapgaudinėja savęs meilė iliuzija. Mikelis nustoja laukti dėmesio išmaldos iš kameros draugo, nes gyvenime galioja kitos taisyklės. Ana atsitiesia po nelaimių darbe ir pamato savo sūnų kitomis akimis. Gonzalesas išeina iš savo kambario į parką žaisti šachmatais kartu su mama.
Visą filmą skamba Ispanijos grupės "Marlango" melodijos ir dainos, kurias atlieka ta pati neįgalioji Laura. Tai tarsi melodija, kuri užgriebia mus ryte ir visą dieną skamba galvoje. Melodija, kuri šiame filme turi simbolizuoti laikinumą – bet kada tavo daina gali nutrūkti. Bet jei ir parblokštas užniūniuosi sunkūs laikai atsitrauks.
Tai paprastas filmas apie paprastus žmones. Genialumas slypi paprastume. Už ką ir galima pagirti režisierių. Ne topinis, nes gal per mažai sensacijų, per mažai sekso, skandalų, ne holivudinė pabaiga, kai baigiasi vestuvėmis ir laimingais herojų veidais? Bet gal kam nors per sunku pažiūrėti į paprastą žmogų, kad nepažintų savęs – užsidariusio prie kompiuterio, per darbus nematančio nei draugų, nei šeimos, pasinėrusio į savęs gailėjimo nirvaną.
Ir kai išeini iš kino salės į gatvę, kur dulkia įkyrus lietutis gali galvoje toliau sukti filmo tęsinį. Nes toks žmogiškas ir paprastas filmas tau tai leidžia. Pasirink troleibuse herojų ir surežisuok, atspėk jo gyvenimą. Kažin, kokias laikais dabar jis gyvena.
