Antrajame Eurolygos etape “Žalgiris” žaidžia labai skirtingas rungtynes. Vieni priešininkai jiems lengvai įkandami, su kitais nesugebama sužaisti bent apylygių rungtynių. Svajonių varžovai - “Ulker”, košmarų varžovai - “Pamesa”. Po pralaimėjimo 87:100 ispanams vakar (04.01) vėl belieka tikėtis kitų malonės. Gal svajonių varžovai “Ulker” iškrės dar vieną pokštą, nugalėdami “Pamesa” Valensijoje.
“Pamesa” iš tikrųjų labai nepatogus priešininkas. Pirma, tai labai greita komanda. Antra, jie vieni iš nedaugelio, neturinčių ryškių trūkumų. Dauguma ligšiolinių “Žalgirio” priešininkų pasižymėjo silpna priekine linija, “Maccabi” negali pasigirti gynyba. Gal tik Maskvos CSKA didelių trūkumų neturi. “Pamesa” savo jėga neprilygsta maskviečiams, bet šiuo atžvilgiu juos primena. Be to, žaisdami Kaune, jie puikiai išnaudojo gerąsias savo krepšininkų savybes ir neleido kauniečiams panaudoti savų.
Pagrindines “Žalgirio” pralaimėjimo priežastis įvardijo rungtynių dalyviai. Jų didvyris A. Rigaudeau pasakė, jog “mūsų planas buvo daug bėgti, nes žinojome, kad A. Sabonis ir kai kurie kiti vaikinai nėra labai greiti”. Greičio trūkumą pažymėjo ir E. Cota. Varžovų treneris ir F. Oberto dar paminėjo gerą kovą dėl kamuolių.
Iš tikrųjų greitas žaidimas padėjo greitai sukaupti persvarą, o kieta kova po krepšiais - ją išlaikyti. Pirmoje žaidimo pusėje “Žalgiris” praleido daug lengvų taškų kontratakose, bet netgi ne tai buvo blogiausia. Jie buvo labai lėti tiek poziciniame puolime, tiek gynyboje. Problemų, žaidžiant varžovams dviems prieš du, kildavo ir anksčiau, nes kauniečių aukštaūgiai iš tiesų lėti. Nežaidžiant nei P. Jankūnui, nei D. Lavrinovičiui, tai dar aiškiau pastebima. A. Rigaudeau arba likdavo laisvas, arba perduodavo kamuolį aukštaūgiams. O jų oponentai “Žalgirio” krepšininkai dažnai net nesuprasdavo, ką turi dengti.
Puolime vėl pamatėme kelių mėnesių senumo “Žalgirį”. Be kelių tritaškių, pirmoje žaidimo pusėje kamuolys būdavo primityviai grūdamas po krepšiu, o greitesni ispanai dažniausiai suspėdavo padėti savo aukštaūgiams. Žinoma, “Pamesa” gynėsi kietai. Prieš tokią gynybą reikėtų aktyviau žaisti vienam prieš vieną, veržtis po krepšiu. Tai daryti kauniečiai pradėjo tik trečiame kėlinyje. Kontratakas buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tai juo labiau keista turint omenyje, kad “Pamesa” padarė 19 klaidų. Negi “Žalgiris” negali bėgti greičiau? Trečias kėlinys parodė, kad gali. Tačiau tik trečiasis.
Pirmą kartą “Žalgirio” aukštaūgiai aiškiai pralaimėjo savo oponentams. Trys kauniečiai pelnė 35 taškus ir atkovojo 17 kamuolius. Atitinkami trijų varžovų rodikliai - 39 ir 23. Sunku laimėti, kai pagrindinis ginklas neveikia. Be to, dar kartą pamatėme, kaip “Žalgiris” priklausomas nuo E. Cotos. Kai trečiame kėlinyje pradėjo žaisti jis, atsigavo ir komanda.
A. Sireika mėgino gelbėtis, trečiame kėlinyje išleisdamas keturis mažesnius krepšininkus. Seniai patikrintas ginklas. Vakar jis padėjo pagyvinti puolimą, tačiau ispanai turėjo kuo atsakyti. Tuo metu bandantis gintis zona, kažkuris jų aukštaūgis nuolat likdavo laisvas. Pradėjus vėl gintis asmeniškai kilo problemos dėl to, kad M. Timinskui tekdavo daug stambesnis varžovas. A. Rigaudeau atsidurdavo tai prieš neaukštą E. Cota, tai prieš lėtą A. Bagatskį.
Krito į akis ir didelis nervingumas. Ypač tai pasakytina apie A. Sabonį ir M. Timinską. Patyrusius žaidėjus, kurie lyg ir turėtų būti psichologinis komandos pagrindas. Pirmasis padarė 5, antrasis - 3 klaidas. Pridėkime dar nieko gero neatnešusius ginčus su teisėjais, kvailas pražangas, D. Šalengos beviltiškus bandymus pataikyti į lanką (tai, beje, jau nestebina).
Jei “Žalgiris” antrajame etape taip gerai žaidžia su vienais ir nykiai - su kitais, belieka tikėtis, kad tai bus padaryta ir paskutiniame ture. Su “Maccabi” namie žaista gerai. Tai reiks padaryti ir Tel Avive. Aišku, prisieis laukti “Ulker” pergalės Valensijoje, bet čia nieko nauja. Šį sezoną “Žalgiris” jau turėjo įprasti prie priklausomybės nuo kitų.
