“Žalgirio” sirgaliai jau turbūt įprato, kad komanda priversta tenkintis Eurolygoje antraeiliais vaidmenimis. Po pralaimėjimo ketvirtadienį (02.13) Tel Avive 71:76, dar tik įsibėgėjus sezonui, jau galima pradėti galvoti apie LKL finalus. O gal apie kitą sezoną. Nors tiek toli žiūrėti neverta, “Žalgiris” kiekvienais metais praranda daug žaidėjų ir kitą sezoną tenka kurti naują komandą.
Pernelyg nusivilti nereiktų, šioks toks žingsnis į priekį žengtas. Juk pernai nereikėjo laukti paskutinio (nei priešpaskutinio) turo, idant galėtum pasakyti: viskas baigta. Šiais metais bent intriga išlaikyta iki galo. Komanda šį mėnesį buvo stipriausia nuo tų laikų, kai laimėta Eurolyga (pabrėžiu - šį mėnesį, o ne šį sezoną). Deja, mėnesio maža norint atsikovoti prarastas pozicijas.
Kaip jau minėjau, apie perspektyvas kalbėti neverta. Galime būti beveik tikri, kad rudenį komandoje nebus nei E. Cotos, nei K. Davido, nei T. Beardo. Kas juos pakeis, neaišku. O kad vietiniai žaidėjai negali toli patempti “Žalgirio”, jau seniai įsitikinome. Būtent nesugebėjimas išlaikyti komandos tęstinumo yra didžiausia kauniečių bėda. Ir būtent dėl to potencialiai silpnesnis “Lietuvos rytas” dažniau laimi prieš kauniečius, nei pralaimi.
Kalbant apie ketvirtadienio rungtynes, turbūt mažai kas tikėjosi patekimo į kitą etapą. Geriausia, ko buvo galima laukti, tai paskutinės pergalės ir galimybės pasakyti: “Tai buvo gera kova”. Deja, geros kovos irgi nebuvo. Žydų komanda lyg ir suteikė kauniečiams šansą atitrūkti pradžioje ir pasiekti savo. “Maccabi” žaidė prastai, pataikė tik 45 proc. dvitaškių ir 33, 3 proc. tritaškių. Ugnelės jų veiksmuose nesimatė, nepaisant įspūdingų salės diktoriaus stūgavimų. Be to, žmogaus kalno T. Beardo dėka “Žalgiris” tvirtai laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 46:30. Iš esmės gynyboje nesusitvarkyta tik su Q. Lewisu, pelniusiu 25 taškų, ir D. Sharpu. 18 taškų pridėjo N. Vujčicius, bet šis kroatas visada įmeta daug.
Visa tai nepadėjo, nes argumentų puolime “Žalgiris” turėjo dar mažiau nei “Maccabi”. Gerai kovai reikia gerų kareivių. Tokius Kauno komandoje vakar buvo galima suskaičiuoti ant pirštų. Negerai, kai visą komandą puolime ant pečių tempia įžaidėjas. E. Cota pelnė 21 tašką, atkovojo aštuonis kamuolius ir atidavė septynis perdavimus. Penkios klaidos tik iš dalies gadina šį puikų rezultatą. E. Cota gali ramia sąžine pasakyti, kad atliko savo darbą, tačiau tam, kad sėkmingai pultum, reikia visų pirma atakuojančių gynėjų ir “lengvųjų” krašto puolėjų pastangų. S. Štombergas pataikė tris tritaškius, bet buvo pasyvus kaip visada. Atvirkštinė situacija M. Timinsko atveju. Jis kaip visada stengėsi. Šį kartą pastangos turėjo neigiamą rezultatą. M. Timinskas surinko -7 reitingo taškus, ne tik prastai atakavo, bet ir buvo bejėgis gynyboje prieš Q. Lewisą. D. Šalenga apskritai vakar buvo matomas tik protokole, o ne aikštėje.
Kadangi Eurolyga Lietuvai šį sezoną jau ne itin aktuali, belieka nukreipti žvilgsnius į FIBA Čempionų taurę. Juo labiau kad ten dedasi keisti dalykai. Pietų ir vakarų komandos nutarė parodyti nagučius šiauriečiams. Tai, kad finalinio ketverto dalyvis “Anwil” ir abi pajėgios latvių komandos dar neturi pergalių, daug ką pasako. Tuo tarpu lyderių gretose atsidūrė tokios komandos kaip Vršaco “Hemofarm” ir Sofijos “Akademik”. Iš tiesų nenuspėjami ekipų keliai šiose varžybose.
“Lietuvos rytas” kol kas antrame etape demonstruoja visas savo bėdas. Tai ir sunkių varžybų trūkumas, ir pajėgių krepšininkų stoka, ir silpna (prie to jau įpratome) priekinė linija. Salonikuose tai atsiskleidė visu gražumu. Vėl “sunkieji” krašto puolėjai beveik neprisidėjo prie pergalės. Pamatėme, kad komanda visiškai pasimeta varžovams paspaudus. Galvojama ne apie tai, kaip surengti ataką, paprasčiausiai baigiantis laikui kamuolys atiduodamas vienam iš lyderių. Kiti tikriausiai galvoja: “Mes apsigynėme, o dabar jau dirbkit už mus”. Ekipa, kurią “veža” du lyderiai, yra labai jau lengvai pažeidžiama. Juo labiau kad lyderis pastaruoju metu yra tik vienas - A. Macijauskas.
Visa laimė, J. Kazlauskas sugeba mokytis iš klaidų. O sunkios rungtynės antrajame etape turėtų užgrūdinti. Staigmenos anksčiau ar vėliau pasibaigs ir Didžiojo ketverto varžybos pagal sudėtį labai primins analogišką Šiaurės konferencijos turnyrą. Tik norėtųsi, kad pabaiga būtų kitokia ir bent čia Lietuva kažką laimėtų.
