Nors žemdirbyste verčiasi maždaug penktadalis Lietuvos gyventojų, mūsų šalis istoriškai vadinama žemės ūkio šalimi. Žemės ūkyje Vakarų Europos valstybėse paprastai verčiasi ne apie 20 proc., kaip Lietuvoje, o tik apie 5 proc. gyventojų. Todėl dosnus žemės ūkio finansavimas Europos Sąjungoje stojant į šią organizaciją lietuviams buvo svarbus faktorius.
Žemės ūkiui ir kaimo plėtrai tenka apie pusė viso milijardinio Europos Sąjungos biudžeto. Šioje publikacijoje apžvelgsime, kokią naudą gaus Lietuvos žemės ūkis, perdirbamoji pramonė ir kaimo žmonės iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje.
Maistui - pirmenybė
Truputis istorijos. Po Antrojo pasaulinio karo pasireiškė didelis maisto produktų stygius. Visuotinio bado grėsmė, pagal kortelių sistemą skirstyti maisto produktai skatino didinti valstybių paramą žemės ūkio modernizavimui ir maisto produktų gamybai. Nors žemės ūkyje dirbo kur kas daugiau žmonių nei dabar, dar aštuntajame dešimtmetyje Europa nesugebėjo pasigaminti ir užauginti pakankamai mėsos, daržovių, vaisių, grūdų ir pieno produktų.
Tačiau dosniai remiama žemdirbystė sparčiai vystėsi, augo žemės našumas, mažėjo produktų gamybos savikaina. Didėjant žemės ūkio produktų gamybai ir susidarant jų pertekliui, buvo sunaudojama vis daugiau lėšų kainoms palaikyti, atsargoms sandėliuoti, eksporto subsidijoms. Bendrosios žemės ūkio politikos išlaidos 1968 m. siekė 85.7 proc., o 1978 m. - 78.3 proc. visų bendrijos išlaidų. Visuomenėje kilo didelis nepasitenkinimas, buvo raginama mažinti išlaidas žemės ūkiui. Dėl to jau 1984 m. Vakarų Europos valstybės, vengdamos didelio maisto produktų pertekliaus, pradėjo riboti žemės ūkio gamybą, nustatydamos kvotas. Žemdirbystė vis dažniau imta pripažinti ne gyvenimo būdu, o verslu, iš kurio ne tik maitinasi ūkininkas, bet ir uždirba pinigus.
Nuo 1988 m. pradėta skatinti pūdymuoti ariamąją žemę, arba joje auginti technines kultūras, išmokant už tai kompensacijas. Mažinant žemės ūkio produkcijos gamybą, ūkininkai skatinami imtis netradicinių verslo priemonių, pavyzdžiui, kaimo turizmo.
Tačiau informacija, kad Europos Sąjunga (ES) mažina išlaidas žemės ūkiui, kaip man teigė Europos Parlamente pareigūnai, neturėtų per daug neraminti Lietuvos žemdirbių. Kadangi Lietuvos žemės ūkis yra pakankamai atsilikęs, o kaimui trūksta lėšų gyvenimo sąlygoms gerinti, Lietuva ilgai gaus paramą, kad greičiau pasivytume kaimynus iš Vakarų.
Ką suderėjome
Derybose dėl narystės ES parama kaimui politikams ir žemdirbiams buvo labai aktuali tema. Pirmaisiais narystės ES metais iš bendrijos biudžeto mūsų ūkininkams bus mokama parama siekianti 25, o 2006 m. - 35 proc. ES lygio, tačiau Lietuva, perskirstydama pinigus iš kitų šaltinių, yra pasiryžusi pirmaisiais metais žemdirbiams mokėti tiesiogines išmokas iki 55-65 proc. ES lygio. Kasmet išmokos turėtų didėti. Šiemet kaimui bus skirta 1,7 mlrd. Lt, o 2006 m. - 1,9 mlrd. Lt. Iki 2013 m. iš ES biudžeto gaunama parama pasieks Europos Sąjungos lygį (nuo 2006 m. ji kasmet didės po 10 proc.). Tiesa, labai svarbu, ar tuos pinigus mokėsime pasiimti. Kaip sužinojau Europos Parlamente, nė viena ES valstybė 100 proc. visų galimų pinigų nepanaudoja. Pavyzdžiui, Graikija įsisavina tik 60 proc. lėšų.
Lietuvos žemės ūkiui ir kaimui 2004-2006 m. ES skirs didžiausią finansinę paramą iš visų 10 naujų šalių. Skaičiuojant vienam gyventojui, bus skiriama 721 Lt. Palyginimui - estai gaus 626, latviai 585, lenkai 414 Lt. ES parama žemdirbiams sudarys beveik trečdalį visos Lietuvai skirtos paramos. Žinant, kad žemdirbiai sudaro apie 20 proc. šalies gyventojų, jiems teks didesnė paramos dalis - beveik po 3 000 Lt. Skaičių skirtumai akivaizdūs. Jei 2002 m. iš Specialiosios kaimo rėmimo programos tiesioginėms išmokoms buvo skirta 91 mln. Lt, 2004 m. išmokų dydis išaugs iki 425 mln. Lt.
Konkrečios išmokos
Žinoma, žmonėms kur kas įdomesnės konkrečios išmokos. Jiems rūpi ne bendri skaičiai, o tikslios išmokos iš gyvulius, pasėlius ir kitus žemės ūkio produktus.
Tiesioginės išmokos už grūdinius augalus (kviečius, rugius, miežius, avižas, kukurūzus, grikius, kvietrugius ir saulėgrąžas), šiuo metu siekiančios 40 Lt už ha, įstojus į ES padidės iki 235 Lt. Tiek pat, tai yra, dvigubai daugiau nei šiuo metu, bus mokama už rapsą. Už pasėtų žirnių, lauko pupų ir saldžiųjų lubinų ha išmoka padidės nuo 100 iki 270 Lt. Žemės ūkį kuruojančių Briuselio pareigūnų teigimu, už pluoštinių linų hektarą bus mokama net 587 Lt išmoka. Už kiekvieną pūdymo hektarą mokės 235 Lt kompensaciją.
Paskerdus veršelį mūsų Vyriausybė išmokų pastaruoju metu nemokėdavo, tačiau įstojus į ES už vienetą bus mokami 69 Lt. Už paskerstą 8 mėn. ar vyresnį galviją išmoka pirmaisiais narystės metais padidės nuo dabartinių vidutiniškai 80 iki 110 Lt. Už bulių, kurio skerdienos svoris didesnis kaip 185 kg. gausime 290 Lt išmoką. Ūkiams, kur laikoma nedaug galvijų bus skiriamos papildomos išmokos galvijų tankumui didinti - nuo 55 iki 110 Lt už gyvulį. Viską sudėjus, išmoka už bulių gali sudaryti apie 500 Lt.
Išmoka už ėriavedę sumažės nuo dabartinių 50 iki 29 Lt. Jeigu ėriavedės auginamos nepalankiose ūkininkauti vietose išmoka bus 9 Lt didesnė. Taip pat sumažės išmokos už karves žindenes. 2002 m. Lietuvoje buvo auginama tik virš tūkstančio tokių karvių. Už kiekvieną buvo mokama po maždaug 550 Lt. Įstojusi į ES Lietuvai leista auginti šiek tiek daugiau kaip 47 tūkst. žindenių. Todėl tai naujas ir perspektyvus verslas. Už vieną žindenę, įskaitant visas priemokas, bus galima gauti 455 Lt.
Bulvių krakmolo augintojams už toną produkto bus mokama 30 Lt. Tuo tarpu už paprastų bulvių, vikių ir cukrinių runkelių auginimą papildomos paramos nebus.
Yra ir biurokratinių nepatogumų. Norintiems gauti išmokas už pasėlius, savivaldybių žemės ūkio skyriams reikės pateikti paraiškas, pasėlių žemėlapius, taip pat deklaruoti pasėlius, ūkininkaujant laikytis aplinkosaugos reikalavimų, užsiregistruoti Žemės ūkio ir kaimo verslo centre. Norint gauti išmokas už gyvulius, reikės taip pat kreiptis į savivaldybių Žemės ūkio skyrius, rašyti paraiškas. Gyvuliai turi būti ženklinti ir registruoti. Pristatant gyvulius į skerdyklas paraiškų pildyti nereikės. Užpildžius paraiškas teisingai, pinigai bus išmokami arba metų gale arba kitų pradžioje.
Pinigai, jei žemdirbys atsisakys dirbti
Europos Sąjungos žemės ūkio politika naudinga vyresniems žmonėms, kurie gali nutraukti ūkininkavimą ir išeiti į ES apmokamą ankstyvą pensiją. Ūkininkai gali perleisti arba parduoti savo valdas, kvotas jaunesniems, pavyzdžiui vaikams, kaimynams. Jie galės ir toliau dirbti savo ūkyje, tačiau negalės pardavinėti pagamintos produkcijos ar dirbti kito ūkininko ūkyje. Tokie ūkininkai galės savo reikmėms pasilikti iki 3 ha žemės, vieną karvę.
Kompensaciją pirmaisiais narystės metais sudarys kasmetinė apie 4450 Lt išmoka. Dar virš 2000 Lt bus mokama už į pensiją neišėjusį ūkininko išlaikomą sutuoktinį. Ūkininkui pradėjus gauti pensiją kompensacija bus mažinama mokamos pensijos suma. Už 1 ha perleistos žemės kasmet bus mokama papildoma 310 Lt kompensacija. Už 1 t. perleistos pieno kvotos pirmaisiais metais bus mokama 604, antraisiais - 517, trečiaisiais - 431 Lt. Kiek bus mokama vėliau dar nepaskaičiuota.
Minėta programa taikoma ūkininkams, sulaukusiems 55 metų ir dar nesantiems pensinio amžiaus. Tokios kompensacijos bus mokamos 15 metų arba kol žemdirbiui sukaks 75 metai. Ūkininkai, norintys išeiti į ankstyvą pensiją, turi turėti ne trumpesnę kaip 10 metų žemdirbystės praktiką, bent 4 metus būti deklaravę pasėlius ir gyvulius, ūkininkauti ne mažesniame kaip 1 ha ūkyje, turi turėti minimalų 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti. Smulkūs pieno ūkių savininkai, kurie sudaro didelę dalį Lietuvos kaimiečių, norintys pasinaudoti šia sistema, turi būti ne jaunesni kaip 55 metai ir ne vyresni kaip 70 metai.Jie taip pat privalo turėti individualią pieno kvotą, iki 4 karvių.
Kaip teigiama Europos Parlamente, ES taikys ir daugiau programų, pagal kurias papildomą paramą žemdirbiai gaus už darbą nepalankiose ūkininkauti vietovėse, dirbamos žemės apsodinimą mišku, miškų plėtrą. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programa leis pradedantiesiems žemdirbiams gauti vienkartinę 3450 Lt išmoką už ha.
Nauda miestui
Europos Parlamento pareigūnų teigimu, Lietuvai įstojus į ES, gyventi kaime bus kur kas geriau nei dabar. Kadangi už produkciją, pasėlius, gyvulius bus daugiau mokama, didės ūkininkų pajamos. Bus gaunama daugiau lėšų kaimo plėtrai - tiesti kelius bei elektros perdavimo linijas, modernizuoti vandentiekį, remontuoti kaimo mokyklas, kitas įstaigas, gauti paramą steigiant verslą kaime. Papildomi pinigai sukurs naujų darbo vietų, pakels pragyvenimo lygį.
Lietuvoje pagaminti žemės ūkio produktai taps konkurencingesni ES ir už jos ribų. Europos Sąjungoje lietuvišką maistą bus galima pardavinėti be apribojimų, o išvežant jį į Rusiją ar kitur, bus mokamos subsidijos, kurios atpigins produktus ir leis jiem lengviau konkuruoti su kitų šalių produkcija. Tai atneš naudą ir miestui, nes juk ten stovi gamyklos, perdirbančios žemės ūkio produktus,- reikės daugiau darbo vietų mieste, augs pajamos į valstybės biudžetą, todėl parama žemės ūkiui atneš naudą visai šaliai.
