Keliaudami pro Anykščius, būtinai užsukite į Niūronis ir čia įsikūrusį unikalų ir vienintelį Lietuvoje Arklio muziejų, įkurtą 1978 m. agronomo prof. Petro Vasinausko (1906 – 1995 m., Lietuvos Mokslų Akademijos narys korespondentas, nusipelnęs mokslo veikėjas ir agronomas, Valstybinės premijos laureatas, profesorius, agrarinių mokslų habilituotas daktaras) iniciatyva.
Arklio muziejus lankytojams duris atvėrė 1978 metais, nors jau nuo 1940 m. profesorius brandino mintį steigti etnografinį žemės ūkio muziejų. Anykščius pasirinko todėl, kad šis kraštas yra gausiai lankomas turistų, kuriuos traukia lietuvių literatūros klasikų A.Baranausko, A.Vienuolio-Žukausko, J.Biliūno (Jonas Biliūnas), Br.Buivydaitės memorialiniai muziejai bei gimtosios vietos, puikus kraštovaizdis. Be to, čia buvo palankios sąlygos steigti tokią turistinę bazę, kur didžiausias dėmesys būtų skiriamas arkliui. Profesorius parodė daug ryžto, kad Arklio muziejus nebūtų iškeltas iš Niūronių į Rumšiškes, atkakliai ieškojo išeities, kai iškilo muziejaus tolimesnio likimo klausimas. 1992 metais, perėmus Arklio muziejų A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialiniam muziejui, Petras Vasinauskas ir toliau iki paskutinių savo gyvenimo dienų rūpinosi muziejaus veikla. Už nuopelnus žemės ūkio mokslui ir mūsų valstybei Petras Vasinauskas 1995 metų vasarą buvo apdovanotas 3-ojo laipsnio Gedimino ordinu.
Petras Vasinauskas
Muziejaus pradžia - du klojimai ir šalia jų esančios pradinės mokyklos patalpos, kur “apsigyveno“ pirmieji eksponatai: išsirikiavo iš visos Lietuvos surinkti vežimai, lineikos, bričkos, ratai, arklai, plūgai, padargai, pakinktai, balnai, arklių sukamos linaminės, kuliamosios, sėjamosios, bulviakasės, pjaunamosios... 1987 m. buvo pastatyta kalvė, 1993 metais duris lankytojams atvėrė aukštaitiška sodyba. Sužinoję apie muziejaus steigimą, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos žemdirbiai į Niūronis vežė arklinį inventorių, žemės dirbimo padargus. Veterinarijos akademijos auklėtiniai dovanojo iškamšą, elmininkiečiai atvežė keletą gyvų arklių.
1996 metais buvusiose Niūronių bendrovės patalpose įsikūrė arklio istorijos ekspozicija, o buvusios mokyklos pastate - J.Gelaževičiaus kolekcija arklininkystės tematika. 1998 m. arčiau pagrindinių ekspozicijų atkelta kalvė, stovėjusi kaimo gale. 2000 metais iš Paelmio kaimo atgabentoje klėtyje duris atvėrė J.Kazlausko drožinių ekspozicija.
Etnografinėse sodybose įgyvendinama muziejaus edukacinė programa – moksleiviai supažindinami su lietuviškomis tradicijomis, šventėmis, atlieka praktines užduotis. Per žaidimus ir praktines užduotis lankytojai gali pamatyti, kaip mūsų senoliai kepė duoną. Autentiškoje aplinkoje lankytojai supažindinami su lietuviškomis tradicijomis, šventėmis, patys išbando įrankius, skudučiuoja, lieja žvakes, margina margučius. „Kartu čia bandėme ir sviestą mušti, ir sūrius daryti. Tačiau labiausiai išpopuliarėjo šviečiamoji programa „Duonelė kasdieninė“, - pasakojo programų rengėja muziejininkė Nijolė Kačkuvienė, duonos kepimo paslaptis perėmusi iš mamos. Ne tik stebėti duonos kepimą, bet ir savo rankomis suformuoti nedidelį duonos kepaliuką į Arklio muziejų atvažiuoja ir moksleivių, ir suaugusiųjų grupės. Muziejaus darbuotojos Nijolė Kačkuvienė ir Rita Vasiliauskienė beveik kasdien po kelis kartus aukštaitiškose muziejaus trobose kūrena krosnis ir kepa duoną, kurią ragauja lankytojai - ir vaikai, ir suaugusieji, ir svečiai iš užsienio.
Straipsnis paimti iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
