Pievėnų bažnyčioje (Mažeikių raj.) yra išlikęs vienintelis visoje katalikiškoje Europoje paprotys - teatralizuotas velykžydžių budėjimas per Šv. Velykas, garsėjantis itin archaiškomis tradicijomis ir pritraukiantis daugybę žmonių, atvykstančių ne tik iš Mažeikių rajono. Praėjusiame amžiuje šis paprotys buvo dažnas ritualas bažnyčiose, tačiau dabar jis išlikęs tik Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje.
Kristaus kūną Velykų naktį saugodavo trys kareivių komandos po keturis kareivius. Kiekviena komanda turi savo spalvos aprangą. Raudona - reiškia Kristaus kraują, mėlyna - Kristaus žengimą į dangų, žalia - atgimimą, viltį.
2005 metais iš Lietuvos Kultūros ministerijos lėšų, skirtų projektui „Pievėnų kaimo kultūros vertybių išsaugojimas ir sklaida“ vykdyti, buvo pasiūti pagal išlikusią ikonografiją tarpukaryje naudoti autentiški Velykų kareivių drabužiai, pasiūta ketvirtos komandos uniforma. Dabar Velyknakčio vaidinime dalyvauja keturios kareivių komandos: raudona, mėlyna, žalia ir balta.
Nuotraukoje „žydeliai“. Nuotrauka Z. Tamoševičiūtės. 2009 m.
Šeštadienio vakare po mišių, giedant Žemaičių Kalvarijos kalnus, persirengėliai pradeda bežodį vaidinimą. „Kareivių“ komandos, pasikeisdamos kas 20 minučių, saugo kryžių bažnyčioje. „Žydelių" svarbiausias tikslas pagrobti tą kryžių. „Kareiviai" su kardais neprileidžia įkyrių „žydelių“, dažnai tarp jų įvyksta „susirėmimų“: vieni atsimuša mediniais kardais, kiti puola su ilgomis replėmis ar plaktukais. Visa kova vyksta be žodžių, tik „žydeliai“ neva žydiškai marmaliuoja. Nepavykus pagrobti kryžiaus jėga, „žydeliai“ imasi visokių apgaulių: kibina „kareivius“, klausykloje sėdėdami kviečia atlikti išpažintį, siūlo sargybai pinigų, bando užkalbinti ir atitraukti dėmesį, kaišioja po nosimi vatos gabalėlį, sumirkytą amoniake, arba sudėvėtą kojinę, pamėgdžioja stovinčius sargyboje kareivius. Be kryžiaus pagrobimo, „žydeliai“ turi ir kitokių užsiėmimų: kimba prie besimeldžiančių, „nudžiauna“ jų daiktus, pririša virvėmis vieną prie kito snaudalius, vaikams replėmis pažnaibo ausis ir nosis. Jaunimui būna daug juoko. Neiškenčia nesišypsoję ir senoliai.
Ryte „kareiviai“ raportuoja klebonui, o kai visa procesija tris kartus eina aplink bažnyčią, „kareiviai“ iškilmingai žygiuoja šalia klebono, saugodami švenčiausiąjį, o „žydeliai“ nešini kopėčiomis, barškindami kūjais ir replėmis, keldami tarp maldininkų sumaištį, privalo apibėgti devynis ratus priešinga kryptimi.
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
