Visi manome, kad salotos (Lactuca sativa) yra mūsų kraštų augalas. Ir kaipgi kitaip? Jos pas mus auga pavasarį, vasarą, jų galima nusipirkti ne tik rudenį, bet ir žiemą (užauginamos šiltnamiuose). Manoma, kad jos kilusios iš Vakarų Europoje savaime augančios salotų rūšies. Tai ne tik maistinis, bet ir vaistinis augalas. Jos buvo žinomos senovės Graikijoje ir Vidurinės Azijos šalyse. Dabar jų yra daug rūšių ir jos vartojamos visame pasaulyje.
Gydymui vartojami salotų lapai ir sėklos, o maistui - tik lapai. Salotų lapai turi baltymų, cukraus, kalio, magnio, kalcio, geležies, fosforo druskų, mangano, vario, cinko, jodo, natrio, daug provitamino A (ypač žali išoriniai lapai), vitaminų B1, B2, B6, PP, E, C. Jose esantis laktucinas suteikia lapams kartoką skonį.
Salotos ypač naudingos pavasarį, kai kitos daržovės dar neužaugusios ir labai trūksta vitaminų. Visi žinome, kad jos valgomos šviežios. Dėl jose esamų vitaminų ir mineralinių medžiagų jos labai tinka vaikams, nėščioms moterims ir nusilpusiems ligoniams. Be to, salotų lapai gaivina, malšina troškulį, reguliuoja virškinimą, skysčių balansą, kraujodaros procesus, saugo nuo vidurių užkietėjimo, varo šlapimą. Jos naudingos sergant ateroskleroze, hipertonija, tuberkulioze, mažakraujyste. Salotos tinka dietinei mitybai ir sergant diabetu. Jos nekaloringos, tad patartina valgyti žmonėms, linkusiems tukti. Labai pravartu jas valgyti pagyvenusiems ir dirbantiems sėdimą darbą žmonėms.
Nustatyta, kad sergant lėtiniu gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, reikia gerti šviežių salotų lapų sultis. Nuo jų gerėja savijauta, nes jos ramina ir malšina skausmą, o opos randėja. Liaudies medicinoje salotas rekomenduojama valgyti susinervinus, esant spazmams ar nedideliems skausmams. Garsus Romos gydytojas Galenas ne tik pats vartojo salotas nuo nemigos, bet ir kitus jomis gydė. Tam reikėtų šaukštą susmulkintų salotų lapų užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti, kol atauš, o po to nukošti ir išgerti nakčiai pusę arba visą stiklinę. Padidėjus nervingumui, liaudies medicina tokį antpilą siūlo gerti 3 kartus per dieną. Šis užpilas taip pat tinka nuo gastrito ir hipertonijos.
Svarbiausia salotų veiklioji medžiaga - magnis. Dėl šios priežasties salota būtina valgyti sergantiems širdies ligomis ar turintiems polinkį į infarktą.
Be to, magnis saugo ir nuo stresų. Salotų sėklos skatina žindyvių pieno skyrimąsi.
Salotose gausu biologiškai optimaliai pasisavinamo pavidalo geležies. Ji į ląsteles gabena deguonį, kuris reikalingas kvėpavimui bei energijai gauti. Kai trūksta geležies, kaulų čiulpuose per mažai gaminama raudonųjų kraujo kūnelių. Tai ypač aktualu moterims, nes per mėnesines jos praranda daug kraujo.
Vegetarams ir tiems, kurie nevalgo net kiaušinių, reikėtų valgyti daug salotų ir kitų žalios spalvos daržovių, kuriose daug geležies.
Vitaminas C labai pagerina maiste esančių baltymų pasisavinimą, todėl ant salotų reikia užlašinti šiek tiek citrinos sulčių.
Salotose gausu ir beta karotino bei provitamino A, kuris yra tikras gleivinių ir imuninės sistemos sargas. Pravartu žinoti, kad beta karotinas būna aktyvus tik tada, kai salotos valgomos su aliejumi (ar kitais riebalais).
Viską susumavus, apie salotas būtų galima pasakyti taip: jos stiprina širdį, saugo ją nuo ligų; didina atsparumą stresui; gerina medžiagų apykaitą ląstelėse; teikia jėgų sportuojant, nes didina vitališkumą; gerina gebėjimą sutelkti dėmesį; stiprina visas organizmo gleivines; gerina kraujotaką; stiprina imuninę sistemą, saugo ląsteles.
Paruoše Ona Naruševičienė
