Praėjusio penktadienio rytą Tauragės rajono, Putokšlių kaime į Arūno Misevičiaus (39 m.) namus užklydęs kaimynas pastebėjo kruvinas pėdas, o virtuvėje lovoje rado sukniubusį namo šeimininko kūną.
"Pasikėlęs" atvykėlis
Arūnas Misevičius į Putokšlių kaimą atsikraustė iš Tauragės, apsigyveno pas savo sunkiai sergančią tetą Ceciliją Raštutytę (84 m.) ir ją atseit prižiūrėjo. Keista buvo ta priežiūra - prieš porą metų pati Cecilija kreipėsi į teisėtvarkos pareigūnus, kaip nukentėjusi nuo savo giminaičio ir jo sugėrovo. Jie iš moters reikalavo pinigų, mušė ją, tyčiojosi, supjaustė drabužius. Tuomet A. Misevičius buvo nuteistas 60 parų.
Atlikęs areštą vyrukas ir toliau lankėsi pas tetą. Kaip miestietis tauragiškis, jis jautėsi daug aukščiau už vietinius kaimo gyventojus. O ir vietiniai vengdavo artimesnės draugystės su agresyviu ir "pasikėlusiu" atvykėliu. Pas Arūną nuolat lankydavosi įtartini draugai iš Tauragės, kuriais jis galėdavo pagąsdinti vietinius. Galėjo tiesiog gatvėje atimti iš kaimiečio net ir pradėtą gerti alaus butelį, visada nešiodavosi savigynai ar užpuolimui paruoštą peilį. Draugai tauragiškiai buvo dažni svečiai pas Arūną, čia girtaudavo ir triukšmaudavo. Bet tai vyko tik iš pradžių, Arūnui apsigyvenus pas tetą. Vėliau draugai atvykdavo vis rečiau, tad Arūnas tapo nuolaidesnis ir draugiškesnis vietiniams kaimo gyventojams, susirado draugų, panašių vietinių girtuoklėlių, įsitaisė tokią pat vietinę sugyventinę Virginiją Matevičienę - išsituokusią, savo tris vaikus perleidusią valstybės globai, ir viską iškeitusiai į alkoholį. Pragyventi ir girtuokliauti iš tetos Cecilijos pensijos darėsi vis sunkiau. Pradėjo vagiliauti iš Putokšlių, Draudenių, Balčių ir kitų aplinkinių kaimų. Sunku rasti šių kaimų gyventoją, nenukentėjusį nuo šio ilgapirščio. Vogdavo viską, ką galima suvalgyti ar parduoti. Dingdavo neapdairiai saugojamos rūkytos mėsos atsargos, cukrus, namų apyvokos daiktai. Po apsilankymo gyventojai pasigesdavo mobiliųjų telefonų. Žmonės vengdavo Arūno keršto, bijojo skųstis. Vienas drąsesnis Balčių kaimo ūkininkas I. Stonys pranešė teisėtvarkos organams apie dingusį medienos pjūklo elektros variklį. Policininkams užteko tik gerai pakratyti Arūną su sugyventine Virginija, ir dingęs variklis buvo atrastas ir grąžintas savininkui.
Slėptuvė šalia kelio
Vos prieš porą mėnesių mirus Arūno tetai Cecilijai, jis liko vieninteliu namo šeimininku. Įtariama, kad namas, esantis prie kelio, vedančio iš Kaliningrado srities link Tauragės ir Šilalės, galėjo tapti tų pačių tauragiškių gabenamų kontrabandinių cigarečių ar kitų prekių laikina slėptuve. Arūnas, ko gero, sugebėjo pasinaudoti pas jį saugojimui paliktomis prekėmis. Dažnas kaimietis gyrėsi vos po vieną litą nusipirkdavęs iš jo cigarečių, ne bet kokių - su filtru. Savo senas skolas pastaruoju metu Arūnas atiduodavo cigaretėmis. Kontrabandininkai ėmė įtarti trūkumus savo "sandėlyje", pradėjo reikšti nepasitenkinimą tokiu "sargu". Arūnas pasidarė labai atsargus ir baikštus. Nuo kelio pusės esančias namo duris užkalė lentomis, kad atrodytų, jog jis čia nebegyvena. Smalsiems kaimiečiams nerimą ir baimę kėlė po kaimą važinėjančios tai mėlyna, tai žalia lengvoji mašina, ir nedraugiškos išvaizdos vyrukai, klausinėjantys Arūno. Kalba, kad ir pats Arūnas Misevičius iš baimės prašėsi policijos pagalbos, bet šioji nekreipė dėmesio į girto piliečio sapaliones. O dienos prieš nelaimę rytą, apie 6 val., jis jau beldėsi į vieno artimiausių namų langą prašydamas leisti paskambinti nemokamu numeriu. Tik nepasisakė ketinąs skambinti policijai. Prižadintiems kaimynams jis pasirodė neblaivus, tad durų neatvėrė ir pasiūlė šiam pasišalinti. Turtingesni ir tvarkingesni ūkininkai, gyvenantys kaime, su juo neturėjo jokių reikalų, nebendravo, tad iš jų prašyti pagalbos ar paskambinti telefonu jis tikrai nedrįso, o ir rimtesnių žmonių privengdavo.
Sugyventinė be amo
Ir lemtingą Arūnui penktadienio naktį cigarečių kontrabandininkai galėjo aptikti Arūną namuose. Jis čia buvo vienas, mat sugyventinė Virginija nuolat su Arūnu negyvenusi. Juos suvesdavo tik alkoholis - tai ji pabėgdavo, tai vėl grįždavo atgal. Neseniai Arūno buvus stipriai sumušta. Ji pirmoji ir buvo apklausta policijos, bet kadangi lemtingąją naktį nenakvojo sugyventinio namuose, tad nieko, kas padėtų tyrimui, papasakot negalėjo. Vietos gyventojai tvirtino, kad ir taip keista moteriškė po tragedijos yra visai pametusi galvą - jai vaidenasi, ji blaškosi po kaimą, niekas jos neįsileidžia į savo namus, nakvoja nežinia kur. Sako, kad jai gerai ir sename jos motinos name, kuris kaip vaiduoklis be langų, durų ir stogo stovi Draudenių kaime. Ir "Akistatos" korespondento apsilankymo dieną nei Putokšlių, nei Draudenių kaimuose sutikti Virginijos nepavyko. Daugelis kalbintų kaimo žmonių sakėsi ją matę tai prie Draudenių ežero, tai vis kitame kaimo krašte. Pasiguosdavo žmonėms, kad neteko savo Misiaus (taip kaime buvo vadinamas Arūnas), ir dingdavo nežinoma kryptim.
Vis dar ieško Arūno
Naktiniai svečiai Arūną dėl prapuldytų cigarečių kvotė gal visą naktį, kaip tvirtą argumentą naudodami beisbolo lazdas. Jei Arūnas ir buvo prikišęs nagus prie krovinio dingimo, tai atgauti padarytą nuostolį kontrabandininkams tikrai buvo maža viltis. Jau seniai realizuotos cigaretės virtusios dūmais, o pinigai už jas pragerti ir užmiršti. "Beauklėdami" nepaklusnųjį cigarečių mėgėją vyrukai gerokai persistengė ir iš eilinių kontrabandininkų tapo žymiai rimtesnio Baudžiamojo kodekso straipsnio įtariamaisiais. Deja, tik įtariamaisiais, nes jie kol kas nesulaikyti. Tauragės apylinkės prokuroras N. Metrikis patvirtino, kad yra surinkti operatyviniai duomenys, vyksta tyrimas, aiškinamasi, kas tie nusikaltėliai. Tik žiniasklaidai operatyviniai duomenys neskelbiami, nes nusikaltėliai laikraščius paskaityti dar sugeba. Viena iš tiriamų versijų ir yra cigarečių kontrabandininkai. Bet tik viena iš versijų...
Putokšlių kaime vis dar neramu: čia ir po nusikaltimo lankosi įtartini tipai, besiteiraujantys jau amžiną atilsį Arūno Misevičiaus. O štai dauguma kalbintų kaimo žmonių patyliukais džiaugiasi, kad nebeliko neramiojo atvykėlio ir gyvenimas vėl tekės ramia, įprasta vaga.
