• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar mūsų Seimas yra pajėgus objektyviai ištirti ūkines bylas? Ar pavyks neseniai sudarytai laikinajai Seimo komisijai nešališkai ir nuodugniai išsiaiškinti koncerno EBSW ir tuometinių valdžios pareigūnų ryšius?

REKLAMA
REKLAMA

Šiuos klausimus Lietuvos radijo laidoje “Tarp Rytų ir Vakarų” Dariaus Kuolio kalbinami gvildeno Seimo laikinosios komisijos pirmininkas, socialdemokratas Artūras Plokšto, komisijos narys, liberalcentristas Kęstutis Glaveckas ir “Valstiečių laikraščio” žurnalistė, politikos apžvalgininkė Lina Pečeliūnienė.

REKLAMA

Kodėl nepasitikima “Mažeikių naftos” privatizavimo tyrimu?

“Mažeikių naftos” privatizavimo aplinkybes tyrusios Seimo komisijos išvados sulaukė labai prieštaringų tiek politikų, tiek politologų, tiek visuomenės vertinimų. Komisijai priekaištaujama, kad ji tyrė tik tas aplinkybes, kurios naudingos socialdemokratų rinkiminei propagandai. Pavyzdžiui, komisija atsisakė tirti bendrovės “Lukoil” vaidmenį privatizavimo istorijoje. Politologas Vytautas Radžvilas “Veido” savaitraštyje šios komisijos darbo rezultatus pavadino absurdiškais. Jo nuomone, “Lukoil” pusėje buvę ir dabar esantys socialdemokratai tik suvedė senas politines sąskaitas. Ar neištiks toks pat likimas ir parlamentinio EBSW tyrimo - ar nebus jis atvirai politiškai tendencingas? Ar jo išvadomis visuomenė galės pasitikėti?

REKLAMA
REKLAMA

Anot L. Pečeliūnienės, dabar esame įtraukti į ne mažesnį nei “Strekoza” planą. Sakoma, kad per šiuos rinkimus nebuvo juodųjų technologijų, bet Valentino Greičiūno komisijos išvados dėl “Mažeikių naftos” privatizavimo yra pati juodžiausia rinkimų technologija. Prie tų absurdiškų išvadų tereikėjo pridurti, kad visa dešinioji pusė kalta dėl to, kad atkūrė valstybę. Šitaip socialdemokratai pylė vandenį ant Uspaskicho malūno: kol valdžioje buvusios, Nepriklausomybę atkūrusios partijos daužėsi kaktomis, Uspaskichas pasakė, kad lietuviai nesugeba valdyti valstybės, ir jam to užteko, kad laimėtų Europos Parlamento rinkimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ką tirs naujoji Seimo komisija?

Ką daryti, kad naujosios komisijos darbo rezultatai nebūtų panašiai įvertinti? Komisijos sudarymui pritarė pats socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Brazauskas. Ką komisija tikisi nuveikti? Kokie jos tikslai? Kodėl ji buvo sudaryta? Ar EBSW ir politikų ryšių neturėjo ištirti prokuratūra?

A. Plokšto sakė, kad sukurti komisiją nebuvo jo iniciatyva. Jo vadovaujamos komisijos uždavinys dar sudėtingesnis nei ankstesnės, sudarytos “Mažeikių naftos” privatizavimo aplinkybėms tirti. Pirmame komisijos posėdyje kilo problema, kaip apibrėžti tyrimų objektą. Koncernas EBSW nebuvo juridinis asmuo. Net neaišku, kas buvo koncernas. Seimo priimtame nutarime yra surašyti konkretūs klausimai: pagrindinis tikslas yra ištirti, kokie politikai savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie to, kaip koncernas EBSW vystėsi. Šį klausimą galima ištirti, bet pirma reikia išsiaiškinti, kas buvo EBSW.

REKLAMA

K. Glavecko nuomone, nesvarbu, buvo EBSW juridinis asmuo ar nebuvo. Svarbu, kad žmonės patyrė skriaudą: jie neteko indėlių, patikėję savo pinigus įvairioms finansinėms kompanijoms. Didelė žala padaryta ir mūsų ūkiui: 200 įmonių buvo privatizuotos, o vėliau daugelis jų buvo užstatytos, paimtos paskolos iš bankų, pinigai buvo pavogti, išplauti. Tai ne abstraktūs kaltinimai, o labai konkreti ekonominė žala, matuojama gerokai didesniais skaičiais nei “Mažeikių naftos” privatizavimo nuostoliai. Komisija turėtų jausti atsakomybę už savo tyrimą. Bet kyla abejonių, ar komisijos tyrimas bus sėkmingas, jei pats komisijos pirmininkas A. Plokšto prisipažįsta, kad šią komisiją gavo per prievolę. Svarbu, kaip bus tiriama: procesas bus trumpas ir efektyvus, jeigu bus siekiama išsiaiškinti politinę ir su ja susijusią kriminalinę atsakomybę, neliečiant finansinių niuansų, kurių Seimas ištirti yra nepajėgus dėl jų gausumo. Yra aiškus laikotarpis, kuriuo veikė EBSW, aiški žala, aiškūs buvusio Seimo veiksmai, priimti įstatymai, jų padariniai; aišku, kas buvo ministrai, įgalioti tvarkyti bei prižiūrėti žmonių pinigus ir neatlikę savo pareigos. Tačiau komisija dabar tik pradeda savo darbą, neaišku, ar nauja ateisianti politinė valdžia tirs toliau šį klausimą. 1996 m. į valdžią atėję konservatoriai galėjo tirti LDDP veiklą, bet jos netyrė.

REKLAMA

Seimo komisija - valdančios daugumos pastanga apsivalyti?

Per prezidento institucijos krizę politikai kalbėjo apie būtinybę apsivalyti. Gal būtent apsivalymo prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus dabar ir siekia socialdemokratai, sudarę šitokią komisiją? Gal jos pirmininkas ir nariai galėtų rodyti daugiau entuziazmo, pilietinio aktyvumo ir jų darbas sulauktų teigiamo visuomenės įvertinimo. Atrodo, kad komisijai padėti yra nuoširdžiai pasiryžusi ir žiniasklaida. Štai gegužės 8 dienos “Lietuvos ryto” žurnalistinis tyrimas atskleidžia daug šios istorijos dalykų, pateikia konkrečių faktų ir liudininkų parodymų. Čia sakoma, kad koncernas EBSW sukaupė kapitalą iš nelegalių, neoficialių valstybės nekilnojamojo turto aukcionų Kaune: tuos aukcionus padėjo organizuoti Kauno banditai, o informacija buvo perkama iš Ekonomikos ministerijos pareigūnų, su jais buvo tariamasi ir dėl valstybės turto nuvertinimo. Minimi ir konkretūs koncerno globėjai: tuometinio prezidento patarėjas Vladimiras Beriozovas, Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamento direktorius Antanas Kaminskas, dabartinis Vyriausybės kancleris. Su valdžios pagalba privatizuota per šimtas įmonių, jų turtas užstatytas, paimtos didžiulės paskolos su valstybės garantija. Po kiek laiko įmonės žlugo, paskolos dingo. Dabar iš viso esame užsieniui skolingi apie 13 milijardų, iš jų 5 milijardai, kaip tvirtina K. Glaveckas, yra beviltiškos skolos. Kaune liko tūkstančiai bedarbių. Akivaizdu, kad veikiama buvo su valdžios žinia. Štai 51 proc. Valstybės komercinio banko akcijų turėjo valstybė, o šio banko tarybos daugumą sudarė EBSW žmonės, pats Gintaras Petrikas buvo tarybos pirmininkas. Tai tik dalis spaudos primenamų faktų. Ar komisija eis žurnalistų pramintu keliu, remsis jų atliktais tyrimais?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Plokšto nesutiko, kad komisija nenori dirbti, ir žadėjo, jog ji dirbs maksimaliai intensyviai. Kitas dalykas, kad komisija gali fiziškai nespėti ištirti finansinių bylų. Laikraštyje yra šiokios tokios informacijos, bet komisija neketina iš laikraščio publikacijos daryti išvadų. Prieš dvi savaites komisija išsiuntė užklausimus į visas institucijas, kurios gali turėti kokios nors informacijos. Kai bus gautos pažymos, bus sudarytas sąrašas žmonių, kuriuos reikėtų apklausti. Jeigu komisija dirbs intensyviai, galbūt suspės baigti tyrimą iki rinkimų. Bet tai bus sunku padaryti. Tik reikėtų nepamiršti, kad komisija sukurta politikų darytai įtakai tirti ir ji negali pakeisti prokuratūros bei kitų institucijų, gaudančių nusikaltėlius.

REKLAMA

L. Pečeliūnienės nuomone, labai gerai, kad Seimas nori apsivalyti ir tirti senus procesus, bet ji įsitikinusi, jog premjeras A. Brazauskas pritarė komisijos sudarymui tik dėl to, kad žinojo, jog jo ryšiai su EBSW nebus įrodyti. Nebus įrodyti ir Adolfo Šleževičiaus ryšiai, nors Petrikas sakė, kad buvo ir ryšių, ir kyšių. Be abejo, ne komisijai tai įrodyti, jeigu net prokuratūra nepajėgia. Būtų gerai, kad komisija išaiškintų, kodėl LDDP tuo metu neindeksavo valstybės turto ir jis buvo atiduotas EBSW ir kitiems už grašius. Tai galėtų būti vienintelė šios komisijos užduotis.

REKLAMA

K. Glaveckas sakė, kad į šį klausimą lengva atsakyti - buvo tiesioginis interesas. Neindeksuojant turto, buvo galima tikėtis, kad jis bus parduotas už gerokai didesnę nei nustatyta kainą, o perviršis bus pasidalytas. Bet, be politinio, esminis klausimas yra skriaudos įvertinimas ir bandymas per prokuratūrą bei kitas institucijas priversti grąžinti nors dalį išgrobstyto turto indėlininkams. Turi būti nustatyti tie, kas grobstė, išieškotas turtas. Nors daugeliu atveju yra jau baigęsis senaties terminas, bet yra teisinių būdų rasti pagrindą pripažinti tuos veiksmus nesąžiningais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar komisija sieks iki galo ištirti EBSW bylą?

Ar komisija gali išsikelti ambicingą uždavinį - iki galo ištirti, kiek nuostolių dėl EBSW ir valdžios pareigūnų ryšių patyrė Lietuvos valstybė ir piliečiai? Kas už tuos nuostolius atsakingas?

A. Plokšto manymu, toks tikslas būtų sveikintinas, bet tam prireiktų ne vienų metų. Čia reikėtų disertaciją rašyti. Įmanoma tik ištirti, kokie politikai darė įtaką. Bet jeigu komisija norės surasti pinigus, gali ilgam paskęsti vienos įmonės dokumentacijoje. Komisija ketina šnekėtis su generaliniu prokuroru, generalinio prokuroro pavaduotoju Gintaru Jasaičiu, generaliniu policijos komisaru, kuriam pavyko sulaikyti Petriką. Komisijos laukia nemažos darbo apimtys: reikia peržiūrėti Seimo darbą per minėtą laikotarpį, priimtas ir atmestas įstatymų pataisas ir pan.

REKLAMA

L. Pečeliūninė stebėjosi K. Glavecko populistiniu siekiu ieškoti pinigų. Prokuratūra ieško jau dešimt metų, bet jai nepavyksta jų rasti. Tiriant ir “Mažeikių naftos”, ir šią bylą būtina atsižvelgti į tuo metu buvusias sąlygas. Valstybininkai būtinai turi žmonėms priminti, kad epochų griūtyje iškyla nemokšos, sukčiai. Galbūt sovietinės įmonės ir taip būtų bankrutavusios. Tuo metu buvo sąlygų tokioms aferoms atsirasti. Be abejo, yra galimybė, kad tas EBSW planas buvo sukurtas aukščiau, ne Petriko galvoje, specialiai mūsų valstybei sužlugdyti.

REKLAMA

K. Glaveckas pabrėžė, kad bankrutavusios įmonės buvo gelbėjamos valstybės pinigais: buvo imamos didžiulės paskolos neva įmonėms gelbėti, o paskui tie pinigai būdavo pavagiami. Artimiausiu metu komisija galėtų paskelbti visų Seime buvusių politikų, ministrų, departamentų direktorių, kurie buvo tiesiogiai už tai atsakingi, sąrašą. Antra, reikėtų pridėti prie sąrašo jų visų dabar turimo turto deklaracijas. Tada galima pradėti tolesnius žingsnius. K. Glaveckas nesutiko, kad tai populizmas. Išgrobstytų pinigų ar nesumokėtų mokesčių, kaip V. Uspaskicho atveju, bylas reikia ištirti, o pinigus grąžinti. Šešerių metų senaties terminas pakenkė Lietuvai ir jį reikėtų keisti. Jeigu valdžia netaisys klaidų, žmonės ja nepasitikės.

REKLAMA
REKLAMA

A. Plokšto pritarė L. Pečeliūnienės nuomonei, kad negalima nagrinėti EBSW bylos neatsižvelgiant į tuo metu buvusią situaciją. Ir reikėtų tyrimą pradėti nuo politikų, sugalvojusių privatizacijos už čekius modelį. Mažai tikėtina, kad tai buvo už Lietuvos ribų valstybei sužlugdyti sugalvotas planas. Kita vertus, ir patys Lietuvos politikai tuo metu dar tik mokėsi.

Ar komisija apklaus patį G. Petriką?

Prieš dingdamas iš Lietuvos Petrikas pažadėjo žurnalistams, kad, jeigu bus spaudžiamas, papasakos viešai viską apie korumpuotus Lietuvos pareigūnus. Ar komisija ragins Vytautą Grigaravičių kuo greičiau atgabenti Petriką į Lietuvą, kad šis galėtų tesėti duotą pažadą? Gal komisija galėtų jau kitą savaitę pasiųsti savo narį kartu su Lietuvos prokuroru į JAV ir ten apklausti Petriką?

A. Plokšto sutiko, kad be Petriko parodymų komisijos tyrimas nebus visavertis, ir patikino, kad komisija tikrai kreipsis dėl Petriko į V. Grigaravičių. Per pirmąjį komisijos posėdį buvo suformuluota mintis prašyti JAV ambasados tarpininkauti dėl Petriko.

K. Glaveckas priminė, kad baigęs tirti “Mažeikių bylą” Seimas parengė nutarimą, kurio 2-ame punkte parašyta, jog komisija ir atitinkamai Vyriausybė turi kreiptis į JAV vyriausybę, kad ji patrauktų atsakomybėn buvusį JAV ambasadorių Lietuvoje ir kitus JAV pareigūnus. Tai precedento neturintis atvejis: “Williams” buvo privati kompanija, viskas vyko pagal sutartis su ja, tai, kad mes jas pasirašėme, yra mūsų pačių problema. Taip skandalingai nereikėtų elgtis šiuo atveju. Petriko iki rinkimų atvežti į Lietuvą greičiausiai nepavyks. Bet kitą mėnesį, susitarusi su JAV ambasada ir prokuratūra, komisija turi bandyti gauti leidimą apklausti Petriką JAV Federaliniame kalėjime.

REKLAMA

A. Plokšto sutiko, kad, jeigu Amerika tam pritars, šia galimybe bus pasinaudota. Jo manymu, šis variantas yra realesnis.

Ar Seimas deramai vykdė parlamentinę priežiūrą?

Gal Seimas per šią kadenciją prastai atliko Konstitucijos jam skirtą parlamentinės priežiūros funkciją. Gal EBSW ir kitų bylų, kurių nepajėgia įveikti prokuratūra, reikėjo imtis kur kas anksčiau, o ne prieš pat rinkimus? Aloyzo Sakalo komisijos darbas parodė, kad tokio pobūdžio Seimo veikla gali būti labai efektyvi: šiuo atveju Seimo komisija privertė rimtai suktis prokuratūrą.

K. Glaveckas sutiko, kad tirtinų bylų yra ir daugiau. Iki šiol yra neaiškios prokuratūros tirtos V. Uspaskicho verslo bylos. Niekas negali paneigti, kad buvo padaryti nusikaltimai. Todėl V. Uspaskichas teisus sakydamas, kad lietuviai nemokėjo valdyti valstybės: lietuviai nemokėjo nubausti tų, kurie padarė visuomenei žalos.

L. Pečeliūnienė visiškai nesutiko su šia mintimi. Jos galva, lietuviai puikiai mokėjo ir moka valdyti savo valstybę. Lietuvos politikus vertina visas pasaulis jau vien už tai, kad mes pirmi sugebėjome išvesti iš šalies sovietinę armiją.

A. Plokšto priminė, kad Seimo nariai - tautos atstovai. Nors V. Uspaskichas ir nėra pats geriausias politikas, bet jis yra išrinktas tautos. O politikai negali objektyviai išspręsti ūkinių bylų, nes politikai visada liks politikais. Bet politikai gali įvardyti kitus politikus, kurie nesugebėjo atskirti valstybės interesų nuo asmeninių. Politikai negali dirbti prokuratūros darbo, bet gali tą darbą vertinti.

K. Glaveckas pažymėjo, kad ir prokuratūroje esama savų interesų. Tapo naudinga ilgai tirti bylas. Komisija gali paspartinti prokuratūros darbą. Todėl komisijos pirmininkas A. Plokšto, kolegų paragintas, turi stverti EBSW bylą už ragų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų