Žmogaus teisių stebėjimo institutas pirmadienį pristatė 2004-ųjų Žmogaus teisių apžvalgą. Kaip labiausiai pažeidžiamos įvardytos teisė į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į politinį dalyvavimą, teisė į teisingą teismą, vaikų teisės ir diskriminacija.
Vaikų teisių pažeidimų pristatymas sulaukė plačių komentarų ir tapo daugelio diskusijų tema. Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) atstovės Dovilės Šakalienės teiginys, kad 31 proc. reprezentatyvaus tyrimo respondentų patyrė seksualinę prievartą, sukėlė abejonių valstybės pareigūnams. Dažnai klausiama, kur gauti minimi duomenys. Ekspertės minėti skaičiai skelbiami Respublikinės universitetinės ligoninės Vaikų raidos centro užsakymu atlikto tyrimo "Paauglių požiūris į seksualumą ir seksualinę prievartą" išvadose.
Tyrimo mokslinis vadovas, Vilniaus universiteto docentas Dainius Pūras teigia, kad seksualinės prievartos vaikų atžvilgiu tematika iki šiol vengiama tema. „Vienos visuomenės atvirai analizuoja tas problemas, o kitos laikosi stručio taktikos - kiša galvą į smėlį“, - teigia D. Pūras.
Tarptautinio tyrimo metu, kuriame dalyvauja ir kitos Baltijos jūros pakrančių šalys, Lietuvoje anonimiškai buvo apklausta 3136 moksleiviai - daugiausiai aštuoniolikmečių. Apklausa vyko 2004 m. vasario 23 - kovo 12 dienomis. Klausimai buvo orientuoti į laikotarpį iki 18 metų. 31 proc. teigė patyrę seksualinę prievartą, o 46 proc. sakė buvę bausti fizinėmis bausmėmis.
Seksualinę prievartą teigė patyrę 21 proc. vaikinų ir 39 proc. merginų. 21 proc. patyrė prievartą iki 15 metų amžiaus, tačiau 1,9 proc. tai patyrė iki 6 metų amžiaus. Daugiau nei pusę visų atvejų tai buvo paaugliui pažįstamas žmogus, tačiau ne šeimos narys, tačiau 4,5 proc. atvejų tai buvo šeimos narys ar giminaitis. Dažniausiai skriaudėjas buvo vyras. Seksualinė prievarta apima visus suaugusiojo veiksmus, atliekamus su vaiku, kuriais siekiama seksualinio pasitenkinimo.
Viena iš problemų, kad apie patirtą seksualinę prievartą paaugliai retai kada praneša socialiniams darbuotojams ar teisėtvarkos pareigūnams. Tik kiek daugiau nei 1 proc. prievartos atvejų paviešinama, dažniausiai įvykiai tik aptariami su artimaisiais ar bendraamžiais.
„Dabar galime apčiuopti visą problemos mastą, o ne kalbėti, kad seksualinė prievarta yra kelių pakelės iškrypėlių darbas“, - sako docentas D. Pūras.
Tyrimo duomenys taip pat leidžia daryti prielaidą, kad patyrusieji seksualinę prievartą dažniau linkę ir patys taikyti prievartą - tai akivaizdžiai parodo ydingo rato formavimąsi ir ilgalaikes žalingas prievartos pasekmes.
Pagal Lietuvoje galiojančią JT Vaiko teisių konvenciją, vaikas yra asmuo iki 18 metų. „Galbūt mūsų visuomenėje paplitęs skirstymas į vaikus ir paauglius skatina klaidingą įsivaizdavimą, kad 15 metų vaikas nebėra vaikas ir jo atžvilgiu taikoma prievarta nėra prievarta prieš vaiką, - sakė D. Šakalienė. - Tačiau svarbiausia tai, kad vyraujant brutalioms visuomenės nuostatoms vaikų atžvilgių ir nesant aiškios vaikų teisių politikos, smurto prieš vaikus problema tik gilėja“.
Šio tyrimo duomenimis, 46 proc. vaikų yra patyrę fizinę prievartą kaip baudimo priemonę. 18 proc. atvejų vaikui buvo sukeliamos ilgalaikės pasekmės (pvz., mėlynės, kaulų lūžiai). „Baisu tai, kad beveik 26 proc. atvejų taip žalojami buvo vaikai iki 6 metų amžiaus, - sakė D. Šakalienė. - Ir 89 proc. atvejų smurtautojai buvo vaiko tėvai ar globėjai“.
Analogiškas tyrimas atliktas dar 6 Baltijos jūros regiono valstybėse - Estijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Islandijoje, Rusijoje ir Lenkijoje. Visose šalyse naudotas vieningas Norvegijos instituto NOVA parengtas klausimynas.
ŽTSI informacija
