Konservatorius Andrius Kubilius sugalvojo, kad Lietuvos dešiniosios partijos turėtų surengti prezidento rinkimus, kuriuose turėtų dalyvauti tik rinkėjai, save priskiriantys dešiniųjų pažiūrų piliečiams. Dešiniųjų partijų rengiami prezidento rinkimai, anot A. Kubiliaus, turėtų turėti visus rinkimams reikalingus atributus: organizacinį komitetą, centrinę rinkimų komisiją, rinkimų komisijas vietose, stebėtojus.
Tačiau tokiuose rinkimuose būtų išrinktas ne tikrasis Lietuvos prezidentas, o tik kandidatas. Tai kam gi reikalingas šis beveik pusę milijono litų kainuosiantis žaidimas, negi nėra kur naudingiau išleisti pinigus?
Dvejuose iki šiol buvusiuose Lietuvos prezidento rinkimuose Lietuvos dešinieji pralaimėjo. Pirmuosiuose rinkimuose nugalėjo A. Brazauskas, o antruosiuose - V. Adamkus, kurio kandidatūrą oficialiai buvo iškėlę R. Ozolo vadovaujami centristai. Dešiniesiems, atrodo, nusibodo pralaimėti. Jie irgi nori pajusti, ką reiškia būti nugalėtojais, tegu ir rinkimuose, kuriuose balsuos tik dešiniųjų pažiūrų išpažinėjai.
Kita vertus, tokie tik dešiniųjų partijų organizuojami rinkimai gali būti A. Kubiliaus bandymas iš rinkiminės kovos dėl Lietuvos prezidento kėdės pašalinti V. Landsbergį. Viešai pasakyti, kad būtent jis smukdo Lietuvos konservatorių partijos - didžiausio dešiniųjų politinio susivienijimo - reitingus, niekas iš konservatorių nesiryžta. Komiškai atrodo "Dviračio žynių" aktorių vaidinamos "Razmos" ir "Landsbergio" pokalbių scenos, kai greta "Landsbergio" vergiškai paklusnus "Razma", likęs vienas, burnoja ant "tėvelio", tačiau jos, matyt, gerai atspindi Lietuvos konservatorių partijos viduje tvyrančias nuotaikas. O jei prieš V. Landsbergį bandomuosiuose rinkimuose (jei jis kels savo kandidatūrą) balsuos rinkėjai, konservatoriai liks švarūs - ne jie iš V. Landsbergio atėmė galimybę dalyvauti tikruose prezidento rinkimuose.
Įdomu būtų, jei tokius bandomuosius rinkimus surengtų ir Lietuvos kairieji. Tuomet jau iki oficialiųjų rinkimų Lietuva žinotų, kas yra dviem stambiausioms rinkėjų grupėms - kairiesiems ir dešiniesiems - atstovaujantys lyderiai. Paskui būtų galima pradėti svarstyti, ar nevertėtų Lietuvą padalinti į administracinius vienetus, kuriuos būtų galima padalinti kairiųjų ir dešiniųjų išsirinktiems prezidentams.
Kaip atrodytų tik dešiniųjų ar tik kairiųjų, be jokių vandenį drumsčiančių opozicijų, valdomos Lietuvos sritys, kaip jose gyventų žmonės? Nors senokai kalbama, kad Lietuvoje politines jėgas apibūdinti pagal pažiūras yra sunku - visiems rūpi tik praturtėti, visi žada rūpintis paprastais piliečiais ir visi vienodai nieko nedaro, tačiau liaudis dešiniuosius ir kairiuosius vis dėlto skiria pagal savo namudinę, politologų nepripažintą, todėl, matyt, ir teisingą metodiką.
Pagal ją, Lietuvos dešiniųjų valdžios bruožus geriausiai simbolizuotų pinigai ir kryžiai: viena vertus, dešinieji visuomet stengėsi Lietuvos ekonomiką nukreipti Vakarų stambaus kapitalo link, kita vertus, būtent valdant dešiniesiems kryžius buvo įteisintas kaip būtina visų ceremonijų ir interjerų dalis, dažnai - paskutinis argumentas diskusijose ir protesto akcijose.
O Lietuvos kairiųjų bajorų herbuose taip pat galėtų būti pavaizduoti banknotai - pinigus jie labai mėgsta, tačiau kryžius čia galėtų pakeisti šernų medžioklės motyvai arba užstalės scenos. Žvaigždes, pjautuvus, kūjus ir kitą komunistinę simboliką galima pamiršti - su darbo liaudimi niekas seniai nebenori turėti nieko bendra.
Pagal tai Lietuvos gyventojai galėtų ir rinktis, kokioje Lietuvos dalyje ir kieno valdomi norėtų gyventi. Vėjai kišenėse švilpaus valdant ir dešiniesiems, ir kairiesiems - abi valdžios pinigus pasiims sau, tad rinktis tenka pagal kitką. Dešiniųjų valdomoje Lietuvos dalyje visos pakelės bus nustatytos kryžiais, tad bus galima pasimelsti ir neužeinant į bažnyčią. O kairiųjų Lietuvos dalyje bus galima padirbėti medžioklės varovais ar rinkti aplink pirtis išmėtytus butelius. Kam ko reikia.
O kol Lietuvoje nėra tvarkos ir visų politinių pažiūrų žmonės gyvena vienoje vietoje ir valdomi vieno prezidento, ramybės nebus. Tą puikiai parodė neseni įvykiai Druskininkuose. Kurorto valdžia stengėsi rasti kapitalo, kuris būtų suinteresuotas tolesne miesto plėtra. Už porą šimtų tūkstančių litų buvo iškirstas miškelis, jau buvo rengiamasi pradėti degalinės statybas, tačiau prasidėjo protestai dėl gamtos niokojimo. Išgirdus, kad degalinė vis tiek bus statoma, kažkas būsimos degalinės vietoje pastatė didelį kryžių, žinoma, tikėdamiesi, kad jo niekas nedrįs nuversti. Nuvertė. Policija sako nežinanti kas. Liaudis žino - tik bedieviai kairieji, padrąsinti savos valdžios, galėjo taip pasielgti. Visi rengiasi tolimesnėms akcijoms, o mieste toliau auga ir taip Lietuvoje rekordinis bedarbių skaičius.
Apžvalgininkas
