Laikraščio skaitytoja Marijona M. iš Kėdainių rašo, jog 1999 metais atsiėmė tėvų paveldėtą žemę - 7,9 hektaro, kurią matininkė atmatavo Šušvės kraštovaizdžio geomorfologiniame draustinyje. Į žemę įskaičiuota pelkė ir šlaitas su krūmais. Laiško autorė kreipėsi į gamtos apsaugą ir miškų urėdiją, kuri kirsti medžių neleido, išskyrus sausuolius (o jų beveik nėra). Moteris nurodo, jog turi žemės nuosavybės dokumentus. Ji norėtų sužinoti, ar galėjo žemę atmatuoti draustinyje ir ar ji gali šį žemės sklypą persikelti kitur, pagal gyvenamąją vietą?
Jeigu žemė natūrinė, ją galima atmatuoti ten, kur ji ir buvo, taip pat ir draustinyje. Kadangi laiško autorei jau grąžinta nuosavybė (ji tikina turinti žemės nuosavybę patvirtinančius dokumentus), nėra galimybės šią žemę persikelti į kitą vietą.
