Sigitas STASAITIS
Šiaulietis Romualdas Liandzbergas (22 m.) iš tų žmonių, kurie nemoka vertinti jam padarytos paslaugos. Pasinaudojęs įstatymu dėl amnestijos, Romas užmiršo už grotų duotus pažadus nebenusikalsti - vos atgavęs laisvę, ėmė krėsti eibes vieną po kitos. Buvusiam kaliniui bičiulis Giedrius suteikė pastogę, už kurią R. Liandzbergas atsilygino - draugą apvogė. Taksistą, kuris naktį sutiko vežioti po kaimus, Romualdas apiplėšė ir tik per plauką nenužudė.
Pirmą kartą į bėdą R. Liandzbergas pakliuvo 1999-ųjų vasarį, kai už vagystę bei plėšimą buvo nuteistas kalėti ketverius metus. Po metų jauno kalinio pasigailėjo valstybė - neatkalėjusiam nė pusės bausmės, laisvę padovanojo įstatymas "Dėl amnestijos". Neturinčio kur prisiglausti sugrįžėlio pasigailėjo jo bičiulis Giedrius Lučinskas - pakvietė apsistoti pas jį Noreikių kaime (Šiaulių raj.). G. Lučinskas su R. Liandzbergu ir anksčiau buvo draugai, kartu nusikalto, tik Giedrius atsipirko lygtine laisvės atėmimo bausme.
2000-ųjų spalio 12-ąją G. Liandzbergas su G. Lučinsku girtavo. Kai apspangęs Giedrius užknarkė, Romualdas bičiuliui už pastogę atsilygino - sėdo prie jo automobilio "VW Golf" vairo ir išvažiavo į Šiaulius pasipuikuoti prieš motiną. Moteris vargu ar įvertino mašiną - ji jau seniai kur kas didesnė alkoholio nei technikos žinovė. R. Liandzbergui grįžtant į Noreikius, automobilis užsiožiavo, sustojo. Išlipęs Romualdas pastebėjo netoliese esančius policininkus, tačiau neišsigando ir net paprašė padėti pastumti mašiną. Pareigūnai savo ruožtu vairuotojo paprašė papūsti į alkotesterį ir pateikti dokumentus. Kai prietaisas parodė, jog Romualdas gerokai išgėręs, policininkai jo kelionę priverstinai užbaigė, surašė protokolą, o transporto priemonę areštavo.
Piktas lyg širšė R. Liandzbergas paryčiais Šiauliuose susistabdė taksi, vairuojamą pagyvenusio šiauliečio Vasilijaus Dušenkos. Romualdas taksistui pamelavo dirbęs urėdijoje, iš kurios dabar nori pasiimti savo daiktus. Apie 4 valandą ryto nuvežtas į Noreikius, R. Liandzbergas iš namo išsinešė knarkiančio G. Lučinsko daiktų už 464 litus: alkoholinių gėrimų, rūkalų, 35 litus, dujų balionėlį, peilį bei kastetą. Viską susikrovęs į laukusią mašiną, R. Liandzbergas taksistui paliepė sukti į Šiaulius, tačiau privažiavus Šiaulių - Kuršėnų greitkelį paprašė sustoti. Pamelavęs, jog norįs sulaukti draugo, R. Liandzbergas ilgokai dvejojo, nesiryždamas užpulti taksistą. Gali būti, jog vyrukas skaičiavo būsimą grobį, kuris neatrodė gausus: aprūdijęs automobilis "Opel Rekord", bekainuojantis vos trejetą tūkstančių litų, bei keli menkaverčiai taksisto daiktai. Vis dėlto maždaug per valandą Romas apsisprendė žmogų užpulti.
- Užteks, prisivažinėjai, - tokius piktus keleivio žodžius prisimena V. Dušenka.
Taksistas gal būtų iš karto nesupratęs, ką keleivis norėjo pasakyti, tačiau tuoj pat pajuto į veidą papurkštų ašarinių dujų smarvę. Surikęs "Ne ant tokio pataikei!", V. Dušenka ėmė priešintis, tačiau plikomis rankomis negalėjo apsiginti nuo bandito, kurio vienoje rankoje buvo kastetas, kitoje - peilis. V. Liandzbergas V. Dušenką šaltaisiais ginklais sunkiai sužeidė, po to iš automobilio ištempė laukan ir toliau daužė kastetu bei sukniubusį spardė. Matydamas, jog banditas tuoj jį pribaigs V. Dušenka ėmė prašyti nebemušti. V. Liandzbergas atsitokėjo, sėdo prie mašinos vairo ir nuvažiavo, beje, prieš eismą. Kelionė truko vos kelias minutes - nesuvaldęs opelio V. Lianzbergas ties Lukšių kaimu įlėkė į griovį ir automobilį nebepataisomai sudaužė. Prieš pabėgdamas banditas pavogė viską, ką tik rado vertingesnio: išlupo taksometrą, magnetolą su garsiakalbiais, pačiupo piniginę su pusšimčiu litų. Neužmiršo net dvejų menkaverčių akinių nuo saulės.
Atsipeikėjęs V. Dušenka šiaip ne taip nusvirduliavo puskilometrį iki degalinės "Aidma" ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei ne Šiaulių gydytojai, taksisto šiandien nebebūtų gyvo - be visų kitų, vyrui buvo padarytas sunkus ir pavojingas gyvybei kūno sužalojimas: perdurtos kepenys, peiliu kliudyta širdis, sulaužyti šonkauliai.
Išmėtęs didesnę dalį nakties grobio banditas į Šiaulius parvažiavo susistabdęs pakeleivingą mašiną. Policija jį suėmė spalio 14-ąją Šiauliuose girtą miegantį bendrabutyje pas kitus draugus, kurių dar nebuvo spėjęs apvogti. Teisme R. Liandzbergas savo kaltę pripažino, tik neigė ketinęs taksistą nužudyti, teisinosi jį tenorėjęs apiplėšti ir net nebūtų badęs peiliu, jei tas nebūtų priešinęsis. Turintis bėdų dėl psichikos, tačiau pakaltinamas R. Liandzbergas nuteistas kalėti 10 metų griežtojo režimo kolonijoje. Iš virpčiojančios R. Liandzbergo lūpos teisme buvo matyti, jog paskelbtas nuosprendis jam nepasirodė per švelnus. Anūko gailėjo vienintelė močiutė - tik ji viena atėjo į teismą palaikyti jauno vyro, o visi draugai nuo R. Liandzbergo jau nusisukę.
