Nuolatinis laikraščio skaitytojas Jonas T. iš Šilalės rašo, jog ruošiasi pirkti sodybą ir žemės sklypą. Vyriškis yra girdėjęs, jog pasitaiko sukčiavimo atvejų, todėl, norėdamas išvengti nemalonumų, prašo paaiškinti, kaip sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir kas joje turi būti numatyta.
Jeigu norite įsigyti nekilnojamąjį daiktą (konkrečiu atveju - sodybą ir žemės sklypą), turite sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Ši sutartis yra sudaroma notarine forma. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje reikia numatyti, kokį daiktą pardavėjas parduoda, kokia parduodamo daikto kaina. Jeigu parduodama žemė, kurioje yra pastatų, reikia nurodyti kainą, įskaitant ir šių pastatų kainas. Jeigu parduodamo daikto kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta.
Perkant žemės sklypą, jeigu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje neaptartas jame esančių sodinių, pastatų, įrenginių nuosavybės teisės perėjimo klausimas, laikoma, kad nuosavybės teisė perduota ir į tuos daiktus. Jeigu perkant žemės sklypą pardavėjas neparduoda jame esančių nekilnojamųjų daiktų (pastatų, įrenginių ir t. t.), pirkimo-pardavimo sutartyje gali būti nustatyta pardavėjo teisė naudotis (žemės nuomos, užstatymo teisė ir kt.) ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra nekilnojamieji daiktai.
Ta pačia proga galime priminti, jog perkant butą, pastatą, įrenginį ar kitą nekilnojamąjį daiktą, sutartyje reikia numatyti, kur yra to daikto vieta žemės sklype. Jei parduodamame name ar bute gyvena kiti asmenys, kurie išsaugo teisę (nuomos, panaudos ir kt.) į tą namą ar butą, tai pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti išvardintas šių asmenų sąrašas ir jų teisė naudotis parduodama gyvenamąja patalpa. Pastato, įrenginio ar kito daikto pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nustatyta, kokias teises įgyja pirkėjas į tą žemės sklypą, kuriame yra perkamas daiktas. Jeigu pirkėjo teisė į žemės sklypą nenustatyta, sutartis negali būti tvirtinama notaro.
