Juridinė konsultacija
Nuolatinis laikraščio skaitytojas Vilius S. rašo, jog yra individualios įmonės, užsiimančios krovinių pervežimu tarptautiniais maršrutais, savininkas. Už suteiktas transporto paslaugas jo įmonei yra skolingos kelios bendrovės. Nors teismas priteisė skolas, jas išieškoti labai sunku (dažniausiai firmos skolininkės nurodo neturinčios jokio turto), o kuomet laiško autorius kreipiasi į policiją, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą, pareigūnai motyvuoja, jog tam nėra teisinio pagrindo. Laiško autorius nurodo konkrečią situaciją - pavyzdžiui, paėmus parduoti prekes konsignacijos pagrindais, už jas neatsiskaitoma. Ekspedicinė firma suranda krovinio savininką, kuriam reikia nugabenti krovinį, paskui ieško vežėjo. Firmai priklauso atlyginimas už tarpininkavimą, o atlygį už pervežimą reikia atiduoti vežėjui. Tuo tarpu ekspedicinė firma pasiima iš krovinio savininko visus pinigus ir su vežėju neatsiskaito. Vyriškis prašo paaiškinti, kaip rasti išeitį iš tokios situacijos?
Advokatas A. Venckus paaiškino, jog naujojo Baudžiamojo kodekso 186 straipsnis reglamentuoja turtinės žalos padarymą apgaule - tai yra tokius atvejus, kai žmogus apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinę žalą. Pagal šį straipsnį atsakomybė atsiranda ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui. Turtinės žalos padarymo apgaule sudėtis yra materiali, todėl visuomet būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius nusikalstamus padarinius - turtinę žalą. Turtinės žalos padarymo apgaule dalykas yra nukentėjusio kreditoriaus teisės į kitų asmenų turtinio pobūdžio veiksmus, konkrečiai - teisę gauti pinigų sumas pagal teisėtai sudarytas darbų atlikimo, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ir kitas atlygintinas sutartis. Vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas reiškia kaltininko neteisėtus veiksmus, kuomet pastarasis netenkina nukentėjusiojo sandorio pagrindu ir galiojančio piniginio pobūdžio turtinės teisės. Paprastas vengimas (be apgaulės elementų) atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas nelaikomas nusikaltimu ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė neatsiranda. Turtinės žalos padarymo apgaule sudėtyje tarp veikos ir padarinių būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį.
Už turtinės žalos padarymą apgaule asmuo atsako tik tuomet, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai minėtuose dokumentuose nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tiktai gavus ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimą. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą ar pareiškimą padavusiam asmeniui. Nutarimas gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas - ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
