Sigitas STASAITIS
"Šiaulių kriminalistams apdovanojimus įteikiu už sėkmingai atskleistą itin sunkų ir sudėtingą nusikaltimą, - iškilmingo renginio metu Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato salėje kalbėjo atvykęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis.
Jis Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojui Robertui Jagminui įteikė medalį - trečio laipsnio policijos pasižymėjimo ženklą "Angelas Sargas".
Paspaudęs R.Jagminui ranką, K.Tubis dar tris dėžutes su kitokiais medaliais - trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklais "Už nuopelnus" - įteikė Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkui Edvinui Vaitkui bei vyresniesiems tyrėjams Žilvinui Rimdžiui ir Sandrai Sireikienei.
Įdomu, kad 2004 metais S.Sireikienė jau yra laimėjusi "Metų seklio" titulą.
Už ką K.Tubis keturiems Šiaulių kriminalistams įteikė pasižymėjimo ženklus, pranešama labai šykščiai. Paskelbta, kad kriminalistai įvertinti už Pakruojo rajono verslininko Pauliaus Mickeliūno žudiko suradimą.
"Akistata" atliko savo tyrimą, kad galėtų skaitytojams papasakoti, kokie kraupūs nusikaltimai padaromi dėl pinigų ir kaip nelengvai policininkams pavyksta juos atskleisti.
Verslininkas negrįžo iš didmiesčio
Pernai rugsėjo 19-ąją Pakruojo rajono policijos komisariato duris pravėrė pagyvenusi moteris Jadvyga Mickeliūnienė.
"Dingo sūnus Paulius. Išvyko į Šiaulius tvarkyti reikalų ir štai antra para negrįžta, neatsiliepia telefonu. Mano motinos širdis jaučia, kad jam nutikusi nelaimė, - virpančiu balsu pradėjo pasakoti J. Mickeliūnienė.
Atsidusęs komisariato budėtojas išklausė moterį. Retkarčiais J.Mickeliūnienės paprašydamas patikslinti mintį, policininkas ant lapo smulkiai surašė, kas nutikę.
Pasirodo, P.Mickeliūnas jau nebe pirmi metai vertėsi automobilių verslu. Nuvažiavęs į Vokietiją ar Olandiją, jis iš ten parbogindavo mašiną kitą, paremontavęs parduodavo. Milijonų nesusikrovė, bet gyveno pasiturinčiai, banke sukaupęs laikė apvalią sumelę.
Rugsėjo 17-ąją Paulius namiškiams pasakė vykstąs į Šiaulius tvarkyti reikalų, sėdo į ruošiamą parduoti mikroautobusą "Volkswagen Caravelle" ir dingo be pėdsakų.
"Aš visada žinodavau, ką mano Paulius veikia, perspėdavo, kada grįš namo, kokiais darbais užsiims. Jis sportavo, negerdavo, niekada nebuvo užgėręs ar prapuolęs. Mano širdis jaučia, kad Paulius yra arba nušautas, arba nunuodytas. Argi sunku įpilti nuodų į kavą", - susigraudindama pasakojo motina.
Kadangi pražuvėlio pėdsakai atvedė į Šiaulius, paieškos bylą perėmė šio didmiesčio kriminalistai.
Bičiuliui paskolino stambią sumą
Žmogžudystės versija pradėta tirti nuo mažai ką sakančios žinios, jog P.Mickeliūnas turėjęs Šiauliuose susitikti su keliais seniai pažįstamais vyrais.
Kol vieni pareigūnai ėjo P.Mickeliūno pėdsakais Šiauliuose, kiti rugsėjo 20-ąją surado Pauliaus mikroautobusą. Neužrakinta mašina stovėjo aikštelėje prie "Šiaulių" viešbučio. Ant sėdynės - pražuvėlio striukė, polietileno maišelyje - kelios automobilių detalės. Automobilis neužrakintas, viduje - jokio smurto žinių, tik pirštininėje - 50 litų grynaisiais.
Tačiau palikti smulkūs pinigai seklių neišmušė iš teisingo kelio. Kriminalistai ir toliau laikėsi žmogžudystės versijos. Daug kas paaiškėjo pasikapsčius po bankų dokumentus.
Nustatyta, kad 2007-ųjų liepą P.Mickeliūnas iš savo sąskaitos banke paėmė apie 150 tūkstančių litų, ir juos paskolino pažįstamam Vytautui Urbonui, ketinusiam Šiauliuose investuoti į verslą.
Tačiau idėja buvo prasta, pelno nebuvo. Apklausiami P.Mickeliūno bičiuliai kalbėjo girdėję, kad V.Urbonas kelis kartus prašė atidėti skolos grąžinimo terminą, o Paulius dėl to nervinosi.
V.Urbono asmenybė kriminalistams sukėlė minčių bei įtarimų. Šis vyras yra dirbęs Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vadovybės charakterizuojamas santūriai. Mėgsta pinigus, prabangą, tačiau verslui negabus. Metęs darbą izoliatoriuje, įsidarbino apsaugos firmoje apsaugininku. Turi Vacės pravardę.
Suimtasis užsispyręs tylėjo
Iššniukštinėjus, kad rugsėjo 27-ąją atvykęs į Šiaulius P.Mickeliūnas buvo susitikęs su V.Urbonu ir su juo kažkur važiavo, lapkričio 10-ąją buvo nutarta įtariamąjį suimti.
"Nieko nežudžiau, nežinau, kur po mūsų susitikimo nuvažiavo Paulius", - užsispyręs kartojo suimtasis, nepasidavęs tyrėjų gudrybėms.
Nežinodami, ko griebtis, pirmosiomis gruodžio dienomis policininkai į pagalbą pasitelkė karius. Įtariant, kad P.Mickeliūnas su V.Urbonu galėjo lankytis piečiau Šiaulių esančiose Bubių kaimo apylinkėse, jas iššukavo oro gynybos bataliono kariai. Tačiau viskas, ką rado kareiviai - įtartina laužavietė, kurioje rasti likučiai kažkokių sudegintų daiktų.
"Nežinau jokio laužo, jokių daiktų nedeginau", - toliau lyg maldą kartojo užsispyręs suimtasis.
Sužinojusi apie laužą, Pauliaus motina graudžiai apsiverkė. Moteris jau tada aiškiai pajuto, kad Pauliaus gyvo nebepamatys. Ji net paparšė pelenų iš laužo, kad juos palaidojusi turėtų bent kapą, prie kurio galėtų ateiti paverkti.
Bėgo mėnesiai, tyrimas įstrigo aklavietėje. Nepraradę vilties policininkai net tris kartus teisme prašė pratęsti įtariamojo suėmimo terminą. Įtartinai šnairuodami teisėjai orderius pasirašinėjo kaskart vis labiau nenoriai.
Bičiulį įviliojo į spąstus
Kriminalistams sėkmė nusišypsojo maždaug po trijų mėnesių - gruodžio 12-ąją.
"Akistata" negali atskleisti, kokiu būdu tyrėjai pergudravo įtariamąjį, nes kiltų pavojus vieno žmogaus gyvybei.
Tačiau pareigūnai sužinojo, kad P.Mickeliūnas buvo atviliotas į užmiestį, staiga iš pasalų šalia buvusio žmogaus nušautas ir paskubomis užkastas.
Suradę nepažymėtą kapą ir iškasę pražuvėlio lavoną, ekspertai ant vyro kūno suskaičiavo tris kulkų skyles.
Baudžiamojoje byloje rašoma, kad negalėdamas grąžinti skolos, V.Urbonas ryžosi žmogžudystei.
Iš anksto pasirūpinęs pistoletą, P.Mickeliūnui jis pasiūlė susitikti Šiauliuose ir neva grąžinti skolą. Įtariama, kad V.Urbonas Pauliui pamelavo, jog pinigai yra pas jo pažįstamą, gyvenantį Šiaulių rajone.
Abu buvę bičiuliai sėdo į V.Urbono mašiną ir nurūko už miesto. Čia netikėtai išsitraukęs ginklą žudikas atliko savo juodą darbą.
Planas žudyti gimė prie butelio
Tarp K. Tubio apdovanotųjų - vienintelė moteris S.Sireikienė. Jos darbas tiriant nusikaltimus įvertinamas jau antrąjį kartą. Policijos departamento Kriminalinis biuras bei žurnalas "Policija" 2004 metais S.Sireikienę išrinko "Metų sekle". Nugalėtojai buvo įteiktas diplomas, televizorius bei seklio ("Šerloko Holmso") pypkė.
Tuomet tyrėja buvo įvertinta už tai, kad atskleidė sunkų ir sudėtingai tirtą nusikaltimą - Rusijos piliečio, smulkaus automobilių prekeivio Genadijaus Korosteliovo nužudymą.
2003 metų gegužės 12-ąją G. Korosteliovas atvyko į Radviliškio automobilių turgų. Genadijus pirkdavo nepigias apynaujes mašinas, tačiau tądien turguje kaip tik norimos nerado. Nutaręs prekės paiešką kitą dieną tęsti, G. Korosteliovas paskambino jaunam šiauliečiui Žilvinui Marčiulioniui ir paprašė išnuomoti nakvynei kambarį. Komersantas pasitikėjo Žilvinu - senokai jį pažinojo, ne kartą jau buvo jo bute nakvojęs.
Vakare pas Ž.Marčiulionį į butą užsuko jo bendraamžiai draugai: Lukas Sipavičius bei Viktoras Zavackas. Visi išgėrė. Lengvai apsvaigęs rusas nutarė prigulti, nes rytą žadėjo anksti keltis ir vykti į turgų.
Ž.Marčiulionis kambaryje prie ištuštėjusio butelio likusiems draugams pasiguodė turįs skolų ir finansinių problemų. Kiek padvejojęs Žilvinas nutarė jas išspręsti pačiu kraupiausiu būdu - plaktuku užmušdamas miegantį girtą svečią.
L.Sipavičius su V. Zavadsku planui neprieštaravo, tačiau patys nutarė krauju rankų nesitepti.
Puota už kruvinus pinigus
Įsėlinęs į kambarį, Ž.Marčiulionis iš visų jėgų kelis kartus plaktuku smogė knarkiančiam rusui į galvą. Žmogus mirė vietoje, nespėjęs nė pašokti.
Apčiupinėjęs lavono drabužius, žudikas surado trumpikėse slėptus pinigus.
Bute buvusi trijulė grobį pasidalijo ir lyg nieko neįvykę nuvažiavo į kavinę. Nusiplovęs rankas Ž.Marčiulionis su draugais už kruvinus pinigus skaniai pavalgė.
Kavinėje sėbrai nutarė, kad reikia grįžti ir paslėpti nusikaltimo pėdsakus.
Bute trijulė G.Koresteliovo lavoną suvyniojo į antklodę, paklodę bei kilimą. Surišę ryšulį virve, šiauliečiai kūną išnešė ir įdėjo į Ž. Marčiulionio automobilį.
Po to žudikas lavoną sėkmingai nuvežė į Pabijotės kaimo Juodežerio ežerą ir įmetė į vandenį. Tik vėliau buvo sužinota, kad V. Zavadskas šiame ežere meškeriodavo.
Pareiškimas policijai - faksu
G.Korosteliovui negrįžus namo ir neatsiliepiant telefonu, jo artimieji pradėjo nerimauti, ieškoti pražuvėlio.
Po dviejų parų G. Korosteliovo brolis Aleksandras paskambino Ž. Marčiulioniui. Žilvinas pamelavo, kad pas jį pernakvojęs Genadijus išvyko į Marijampolės automobilių turgų. Aleksandrui kilo įtarimų - jis žinojo, kad brolis tikrai būtų paskambinęs ir papasakojęs, kaip sekasi, išdėstęs planus. Nebežinodamas, ko daugiau griebtis, Aleksandras Korosteliovas Lietuvos policijai faksu atsiuntė pareiškimą surasti brolį.
Tačiau policijos tyrimas pajudėjo tik po trijų mėnesių, kai rugpjūčio 27-ąją žvejas ežere surado G. Korosteliovo kūną.
Dviejų policininkų padedama S.Sireikienė kelias dienas tardė Ž.Marčiulionį ir L. Sipavičių, smulkiai kamantinėjo, ką jie veikė kiekvieną minutę gegužės 12-13 dienomis. Iš pradžių darniai melavę įtariamieji ėmė painiotis, o tuo pasinaudoję kriminalistai - remti juos prie sienos.
Kantrybę apvainikavo sėkmė
Po kelių parų vienas įtariamųjų palūžo. Jo paties labui "Akistata" nemini jo pavardės.
"Kai jis buvo įvestas į areštinės kamerą eilinei apklausai, pamačiau, kad vyras praskydęs, psichologiškai palūžęs. Man užteko paklausti "Kaip laikaisi", ir jis pareiškė pavargęs sapnuoti ruso lavoną, nebegalįs daugiau meluoti ir išsisukinėti", - gavusi apdovanojimą, pasakojo S. Sireikienė.
Išpešusiai pirmojo nusikaltėlio prisipažinimą, vyresniajai tardytojai buvo gerokai lengviau prispausti prisipažinti ir kitus du įtariamuosius.
S. Sireikienė žurnalistams pasakojo nuo mažumės svajojusi tapti kriminaliste. Jos vyras ir vyresnis brolis - irgi policininkai. Baigusi vidurinę Sandra įstojo į Teisės akademiją. Baigusi pirmąjį kursą, toliau mokydamasi, 4 metus patruliavo Šiaulių gatvėmis.
Redakcijos archyvo nuotr.
Vyresniosios tyrėjos S. Sireikienės darbas policijoje gerai įvartintas jau antrąjį kartą
(Sireikiene.jpg)
Prekiaudamas automobiliais P. Mickeliūnas saugojosi sukčių bei vagių. Verslininkas nežinojo, kad reikia pasisaugoti draugų
(Mickeliunas.jpg)
