Remigijus RAINYS
Nuo sausio 1-osios įsigalioja Antstolių įstatymas, kurio vykdymas daugeliui baudas ir skolas vengiančių mokėti lietuvaičių pateiks tikrai nelabai malonių siurprizų. 125 Teisingumo ministerijos paskelbtą viešąjį konkursą laimėję antstoliai jau prisiekė valstybei ir aktyviai rengiasi savo privačias kontoras, kad nuo sausio 1-osios pradėtų dirbti nebegaudami užmokesčio iš valstybės. Iki šiol prie mūsų teismų dirbo apie 350 antstolių, tačiau konkurse dalyvavo tik dalis iš jų. Daugumai duris į savarankiškumą užvėrė išsilavinimo stoka - pagal naująjį įstatymą, antstoliu gali tapti tik aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą įgijęs, ne mažiau kaip metus dirbęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešąjį konkursą ar penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešąjį konkursą nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. Kalbant sausa juridine kalba, antstoliai privalės vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymu numatytas funkcijas. Antstoliai paskirstyti zonomis taip, kad kiekvienoje teritorijoje veiktų bent po kelias konkuruojančias antstolių kontoras ir klientai turėtų iš ko rinktis. Vien Vilniuje nuo Naujųjų metų dirbs 25 antstoliai.
Panašūs antstolių įstatymai jau veikia Olandijoje, Prancūzijoje ir Estijoje, todėl remiantis tų šalių patirtimi galima konstatuoti, kad veikiant privatiems antstoliams net kelis kartus išauga baudų išieškojimas. Anksčiau Estijoje, kaip, beje, ir mūsuose, teismo antstoliai išieškodavo maždaug tik vieną iš dešimties paskirtų baudų, o privačių antstolių kontoros išieško 70-80 procentų baudų. Tiesa, dabar mūsų šiauriniai kaimynai jau patys skuba sumokėti jiems paskirtas baudas, baimindamiesi praleisti mokėjimo terminus, nes kiekvienas antstolio priminimas labai skausmingas finansiškai. Taip bus ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, laiku nesumokėjus kad ir 50 litų baudos, jums apie tai primins antstolis, kuris išreikalaus jau nebe 50, o 250 litų. 200 litų - tai numatomas minimalus administravimo išlaidų atlyginimas, atiteksiantis antstoliui. Galite neabejoti, jog kiekviena antstolių kontora bus suinteresuota išieškoti ir mažiausią baudelę, nes tai tiesiogiai turės įtakos jų pajamoms. Galutiniai tarifai bus patvirtinti artimiausiu metu, tačiau kažin ar jie labai skirsis nuo numatomų: išieškant baudas iki 1 000 litų, vėluojantys piliečiai antstoliams papildomai mokės 20 procentų nuo išieškomos skolos, bet ne mažiau kaip 200 litų. Jei išieškoma suma bus didesnė nei 100 000 litų, antstoliai gaus 4 procentus išieškotos sumos. Skolininkai visas papildomas sumas mokės patys.
Dideli nemalonumai laukia vengiančiųjų mokėti alimentus, iki šiol išradingai išsisukinėjusių nuo savo vaikų išlaikymo. Kiekvienas antstolių surastas alimentininkas ne tik turės mokėti teismo skirtas sumas vaikams išlaikyti, bet ir sumokėti dar papildomus 200 litų antstoliams. Jei ateityje alimentų mokėjimas nutrūktų bent vienam mėnesiui, nerūpestingam tėtušiui vėl prie jų tektų pridurti dar vieną dušimtinę. Dėl alimentų išieškojimo besikreipiančiai pilietei antstoliui teks sumokėti 30 litų, pakartotiniam išieškojimui mokestis neimamas. Socialiai remtiniems asmenims nereikės mokėti jokio mokesčio.
Svarbią reikšmę antstolių veikloje įgis faktinių aplinkybių nustatymas teismo pavedimu. Pavyzdžiui, jei teismo sprendimu bus sustabdyta savavališka statyba, tai antstolis užfiksuos statybvietės būklę ir jei po kurio laiko paaiškės, kad statybos tęsiamos, po kito faktinių aplinkybių nustatymo kaltininkas bus baudžiamas griežčiau.
Be valstybės nustatytų funkcijų, antstoliai galės teikti ir paslaugas. Šiuo atveju honoraras kiekvienu atveju bus aptariamas atskirai, tačiau reikia nepamiršti, jog vieną antstolio darbo valandą numatoma įvertinti 50- 60 litų. Antstoliai galės saugoti ar administruoti turtą vykdymo procese, konstatuoti faktines aplinkybes bei perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims be teismo pavedimo. Prognozuojama, jog faktinių aplinkybių nustatymas taps populiaria paslauga. Pavyzdžiui, išnuomojant butą į nuomos sutartį įtraukus punktą dėl buto būklės, nuomos laikui pasibaigus antstolis vėl nustatys faktines aplinkybes ir tai taps neginčijamu dokumentu atlyginant padarytus nuostolius. Antstolio įvertinimas taps lemiamu faktoriumi ir reikalaujant nuostolių atlyginimo iš jūsų butą užliejusio kaimyno. Šalyse, kur veikia panašūs antstolių įstatymai, faktų konstatavimas sudaro apie 50 procentų antstolių atlyginimo.
Tikimasi, jog antstoliai gerokai sumažins teismuose nagrinėjamų administracinių bylų skaičių, nes galės tarpininkauti vykdant turtines prievoles. Kitaip tariant, skolintojas galės pavesti antstoliui teisiniais būdais atgauti skolą iš skolininko. Šiuo atveju atlygio dydis taip pat bus nustatomas susitarimo būdu. Antstoliai teigia, kad jokie gąsdinimai ar prievarta skolininkams tikrai nebus taikoma, nes neteisėtos jų veiklos atveju drausmines bylas antstoliams gali iškelti tiek Antstolių rūmų prezidiumas, tiek teisingumo ministras. Antstoliai galės teikti mokamas juridines konsultacijas, tačiau neatstovaus savo klientams teismuose ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Kaip ir ligi šiol, antstolių kontoros aukciono tvarka realizuos įkeistą kilnojamąjį turtą.
