Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Nacionaliniame visuomenės sveikatos tyrimų centre naujausia medicinine aparatūra atliekami mikrobiologiniai, parazitologiniai, serologiniai, cheminiai ir kiti tyrimai, kuriais nustatomi infekcinių ligų sukėlėjai, grybeliai, tiriami genetiškai modifikuoti organizmai ir t. t. Žurnalistai turėjo progos apsilankyti centro laboratorijose ir stebėti, kaip šie tyrimai atliekami, o visi pageidaujantieji žiniasklaidos atstovai galėjo išsitirti, ar patys nėra infekcinių ligų sukėlėjų nešiotojai. Po to centro direktorius Romualdas Brusokas, mikrobiologinės laboratorijos vedėja Kazimiera Anastazija Rutienė, mikrobiologinės laboratorijos klinikinių diagnostinių tyrimų poskyrio vedėja dr. Jolanta Miciulevičienė ir kiti centro gydytojai atsakė į gausius žurnalistų klausimus visuomenės sveikatinimo temomis.
Pasak dr. Jolantos Miciulevičienės, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenys skelbia, jog daugiausia pirmalaikių mirčių atneša ne širdies ir kraujagyslių ligos ar onkologiniai susirgimai, o infekcinės ligos.
Klinikinių diagnostinių tyrimų poskyryje atliekamais tyrimais (naudojant pasėlio metodą) dažniausiai diagnozuojamos bakterinės infekcijos. Išaugus tam tikros rūšies bakterijoms aiškinamasi, kokie antibakteriniai vaistai jas veikia (naikina). Gavęs tokią informaciją, gydytojas ligoniui gali skirti patį tiksliausią, efektyviausią gydymą.
Anot dr. J. Miciulevičienės, nėra gerai, jog vis dar pasitaiko, kai šeimos gydytojas, net neišrašęs siuntimo atlikti mikrobiologinį tyrimą, pacientui paskiria antibiotikų. Mat gali būti, kad ligą sukėlė visai ne bakterinė, o virusinė infekcija (kaip žinia, antibiotikai virusų neveikia). Be to, pasitaiko, kai negalavimus sukėlusios bakterijos gydytojo paskirtiems antibiotikams yra atsparios. Taigi tokiu atveju veltui išleidžiami pinigai, ligonio būklė negerėja, gali kilti sunkių komplikacijų.
Be abejo, anot dr. J. Miciulevičienės, kai kuriais atvejais antibiotikus būtina skirti nedelsiant, tai yra nelaukiant, kol bus gauti pasėlio atsakymai (pavyzdžiui, įtariant sepsį (kraujo užkrėtimą), galvos smegenų dangalų uždegimą (meningitą), kitas sunkias infekcines ligas). Gavus pasėlio rezultatus, gydymas gali būti koreguojamas.
Gydytojos mikrobiologės teigimu, labai svarbu, kad gydymas antibiotikais būtų teisingas: kad būtų skiriamos pakankamos medikamento dozės ir gydoma pakankamą laiką, griežtai laikantis nustatytos vaistų vartojimo tvarkos (laiko intervalų, prieš valgį ar po valgio ir t. t., kad organizme nuolat būtų pakankama antibiotiko koncentracija, tai yra kad vaistai pakankamai veiktų ligos sukėlėjus). Todėl esą jokiu būdu negalima antibiotikais gydytis patiems, įtarus, jog prasidėjo infekcinė liga.
Daugelis ligonių esą dar niekaip neįpranta sunegalavę kreiptis į šeimos gydytoją - dažnas skuba į vaistinę ir maldauja parduoti antibiotikų (oficialiai antibiotikai parduodami tik su receptais). Bėda ta, jog pasijutęs geriau, toks ligonis antibiotikų vartojimą po dienos kitos nutraukia, taip tik padėdamas žalingoms bakterijoms - didindamas jų atsparumą antimikrobiniams vaistams. Esant tokiai situacijai ateityje gali prireikti platesnio veikimo spektro antibiotikų, taigi gydymo laikas užsitęs, išlaidos - padidės. Todėl dar kartą primename, jog visais atvejais, įtarus infekcinį susirgimą, geriausia kreiptis į gydytoją ir vykdyti visus jo nurodymus, paskyrimus, o ne bandyti išsigydyti patiems.
Beje, kai kurių bakterijų sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti (pavyzdžiui, šlapimo takų infekcija, bronchitas, pūlingos odos ligos ir kt.) gali ir neprireikti gydymo antibiotikais (tiesa, tuomet būtina įdėmiai sekti ligos eigą, ligonio būklę). Pasitaiko, kai infekcinių ligų simptomai išnyksta savaime, nevartojant jokių vaistų. Tai priklauso nuo daugybės veiksnių, visų pirma - nuo ligos sukėlėjų spektro, organizmo imuninio atsparumo, amžiaus, gretutinių (lėtinių) ligų ir kt. Na, o vienas (ir, beje, nieko nekainuojantis!) iš efektyviausių organizmo imuninės sistemos stiprinimo būdų yra organizmo grūdinimas. Visi žinome, jog, pavyzdžiui, infekcinėmis peršalimo ligomis kur kas rečiau suserga sportuojantys, aktyvų gyvenimo būdą mėgstantys, toli gražu ne sterilioje aplinkoje gyvenantys, arba, kitaip sakant, mikrobų per daug nesibaiminantys vaikai ir suaugusieji. "Ar girdėjote, kad tokiomis ligomis dažnai sirgtų čigoniukai ar sunkiau besiverčiančių kaimo šeimų vaikai?" - retoriškai klausė mokslų daktarė.
Taigi nors antibiotikų išradimas medicinoje neabejotinai sukėlė revoliuciją (to dėka pasiekta, jog bakterinės infekcijos visame pasaulyje jau tampa nepavojingos), negalima pamiršti, jog gydymas antibiotikais turi būti skiriamas tik esant atitinkamoms indikacijoms, tai yra kai tai neišvengiama. Mat antibiotikai žudo ne tik ligos sukėlėjus, bet ir apskritai bet kokią gyvybę, tai yra visus iš eilės, taip pat ir naudingus organizmui mikrobus. Dėl šios priežasties antibiotikai neretai sukelia šalutinį poveikį (dažniausiai, vartojant antibiotikus, skundžiamasi viduriavimu), kartais pasireiškia ir sunkesni šalutiniai veiksniai, tokie kaip kraujo gamybos pažeidimas, klausos susilpnėjimas ar net praradimas, ir kt.
