Sigitas STASAITIS
Jei kam nors atrodo, kad kruvini koviniai filmai žaloja jaunimą, tokie turėtų pasiūlyti uždrausti ir meksikietiškas "muilo operas", kuriose kunkuliuojančios aistros veda iš proto brandaus amžiaus kaimiečius. Mažučiame Eimučių kaimelyje įvyko meilės nuotykiai, pranokstantys visus serialus bei "muilo operas": Stasė Pocienė (55 m.) už nežabojamas aistras išvarė sugyventinį Antaną Kungį, o į butą įsileido buvusį vyrą Antaną Pocių. Atstumtasis Antanas sukėlė žiaurią pavydo sceną - išdaužė visus iki vieno mylimosios langus, akmeniu kliuvo ir varžovui Antanui.
Prieš šešerius ar septynerius metus šiaulietės Stasės Pocienės vyras ėmė artėti prie penkiasdešimties. Tada jam ir prasidėjo antroji jaunystė. Antanas Pocius, pareikalavęs skyrybų, paliko žmoną ir išsikraustė pas "naujesnę bei geresnę". Antroji meilė, kaip ir antroji jaunystė, ruseno vos metus. Po kiek laiko sutikęs Staselę buvęs vyras pasibėdojo negalėjęs su kita moterim gyventi, nes ši labai gerianti, ir pasiprašė priimamas atgal.
- Na jau ne, - nugalėjo moteriškas išdidumas. - Jei po 27 bendro gyvenimo metų manęs atsižadėjai, tai dabar galutinai užmiršk.
Už santuokos sakramento paniekinimą likimas A. Pocių žiauriai nubaudė. Šiandien neištikimas vyras - sunkus invalidas. Jam reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl glaudžiasi pas dukrą Birutę Radviliškyje.
Viena S. Pocienė nebeišlaikė kambario bendrabutyje Šiauliuose, ne taip seniai išsikėlė į Eimučius - kaimelį rajono pakraštyje prie Kruojos upelio. Mūriniame keturbutyje išsimokėtinai nusipirko kuklų poros kambarių butuką pirmajame aukšte. Staselė kaime neliko vieniša - netekusi vieno Antano, gavo kitą - moteriškei ėmė dėmesį rodyti toks išsiskyrėlis Antanas Kungys, pravarde Kugelis, kuriam šiandien 53 metai.
- Iš pradžių, kaip ir daugelis vyrų, jis buvo labai geras, bet paskui, kaip ir daugeliui vyrų, ėmė dygti ragiukai, - S. Pocienė pasidalino savo patirtimi su "Akistata". - Po kiek laiko Kungys pradėjo prieš mane kelti ranką. Kartais jis tiesiog verda, sprogsta iš nervų. Aš jam net siūliau pasitarti su gydytoju.
Paskutinis konfliktas prasidėjo dėl... degtukų. Vakare užėjo kaimynas iš antrojo aukšto Vidmantas Jasutis ir paprašė paskolinti degtukų. S. Pocienė jau buvo bekylanti paduoti, tačiau A. Kungys užriko draudžiąs - dieną, kai Staselė skalbė, Vidmantas papriekaištavo, kad šulinyje vandens net arbatai mažoka, ar ne geriau būtų žlugtą neštis į Kruoją.
Kugeliui neužteko atkeršyti kaimynui, jis eilinį kartą apkumščiavo sugyventinę. Tai buvo paskutinis lašas, perpildęs moteriškos kantrybės taurę. Nuvykusi į Radviliškį S. Pocienė dukrai Birutei pasiguodė nebenorinti gyventi su mušeika, paprašė padėti jį iškraustyti. Staselės žentas tuoj pat užkūrė savo automobilio variklį, pakvietė vykti į Eimučius ir išspręsti šį reikalą. Kartu su Birute, jos vyru bei S. Pociene į kaimą važiavo du mažamečiai Birutės vaikai. Birutė pasiėmė ir tėvą Antaną Pocių - vienas jis nepajėgia būti, gali numirti. Atvykus žentas griežtai pakalbėjo su A. Kungiu, mušeikos pareikalavo išeiti ir nebegrįžti. Vyrai net susistumdė. Antanas labai nervinosi, ypač matydamas pas Staselę jos buvusįjį. Kas, kad ankstesnis vyras invalido vežimėlyje - vis vien konkurentas. A. Kungys kaip stovėjo vienomis trumpikėmis, taip ir išbėgo guostis pas kaimynę. Kai pasiguodęs pusplikis Kugelis grįžo, žentas jau buvo išvykęs, o Staselė ir dukra užsirakinusios neįsileido. Moterys sušuko pasiimti prie dviračio padėtus drabužius ir važiuoti ieškoti kvailesnės, kuri leistųsi daužoma. Kugelį apėmė baisus įsiūčio priepuolis. Jis ėmė plyta tvatinti buto duris, kriokdamas įleisti. Bijodamos įnirtėlio, moterys suskubo slėpti bute buvusius dalgį, kirvį bei visus peilius, tačiau durų nepravėrė.
- Staiga per langą su stiklais įlėkė plyta, po akimirkos - kita. Mes su dukra verkiam, vaikai klykia, o čia sužvanga vis naujų langų stiklai, - prisimena S. Pocienė. - Vos spėjome dukros 5 ir 10 metų vaikus paslėpti sandėliuke, na o invalidui Pociui kliuvo akmenėliu. Kungys tol bėgiojo ratu aplink butą mėtydamas akmenis, kol neliko nė vieno sveiko lango iš devynių! Nežinia, ką chuliganas būtų toliau daręs (nuščiuvę kaimynai pasislėpė ir nesikišo), tačiau sustojo pro šalį automobiliu važiavę vaikinai, apsidžiaugę, kad bus su kuo pasimušti - patys taip kalbėjo. Išsipildė išmintingi Biblijos žodžiai, sakantys, jog būna laikas akmenis mėtyti, ateina laikas juos ir rinkti. Sustojusieji vyrukai taip įkrėtė siautėtojui, kad tam greitai atšalo noras smulkinti stiklus. Tuo chuligano vargai nesibaigė - kitą dieną grįžęs iš areštinės A. Kungys Eimučiuose skundėsi, kad ir nuovadoje gavęs gerai lupti.
Dabar S. Pocienė vėl vieniša bute be langų. Moteris neturi darbo, todėl neturi ir pinigų stiklams. Ji bijo palikti butą kiaurais langais, kad nedingtų paskutiniai keli daikteliai. Bijo ir nakvoti namie, mat nežino, ar nervingajam Antanui šią naktį vėl nekils meilės priepuolis, pasireiškiantis noru daužyti. O kas, jei šįkart nervingasis Kugelis sumanys iš keršto nužudyti?
