Policininkas ir po darbo policininkas
Aurelija Žutautienė
Neseniai Klaipėdoje vykusiose šalies patrulių varžybose Kauno vyriausiojo komisariato viešosios policijos Patrulų rinktinės vyresnysis patrulis Kastytis Paniuškis ir jo kolega Ramūnas Fokas įrodė, kad jie - geriausi šalies patruliai. Savo kolegas klaipėdiečius, likusius antroje vietoje, jie gerokai aplenkė - beveik 40 taškų. Beje, tai ne pirmas kartas, kai šie vyrai įrodo esantys geriausi. "Akistata" nutarė pakalbinti abu pareigūnus. Pasibaigus jų pamainai, su Kastyčiu Paniuškiu ir Ramūnu Foku kalbamės...
... apie varžybas
- Ar ilgai ruošėtės varžyboms? Juk visose rungtyse pasirodėte bene geriausiai...
Kastytis Paniuškis - Papildomai nieko nereikėjo ruoštis. Viską turime žinoti ir mokėti dirbant savo darbą.
Ramūnas Fokas - Teko atsakyti į teorinius klausimus, tarkim apie įstojimą į Šengeno zoną ar į suktus klausimus iš Kelių eismo taisyklių, buvo klausimų apie normatyvinius aktus ir t.t. Tačiau, kaip minėjo Kastytis, visa tai mes žinome, to bet kada gali prireikti darbe.
K. P. - Be teorijos, buvo daug kitokių užduočių. Tarkim, gavom iškvietimą, kad du neblaivūs piliečiai važinėja, kelia sumaištį. Komisija vertino mūsų veiksmus: kaip elgiamės, kaip bendraujame su pažeidėjais, kaip juos sulaikome. Žodžiu, viskas kaip darbe. Po to - važiavimas su kliūtimis. Turėjome kuo mažiau nuversti stulpelių ir kuo greičiau pasiekti finišą. Įrodėme, kad puikiai sugebame suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Sudaužytas automobilis, vienas sužeistasis automobilyje, kitas - prie automobilio. Buvo fiksuojami mūsų veiksmai - ar teisingai elgiamės.
R. F. - Be to, manekenui ( jis apkarstytas lemputėmis, kurios užsidega, jei veiksmai netinkami) teko daryti dirbtinį kvėpavimą. Tai irgi nėra taip paprasta, nes nuo to, kokia nukentėjusiojo būklė priklauso tavo veiksmai. Toliau - kliūčių ruožas. Kad jį įveiktum, turi būti fiziškai gerai pasiruošęs...
K. P. - Dar viena užduotis - šaudymas į taikinį: priklaupus, atsistojus. Tačiau visa tai, ką išvardijom, yra mūsų duona kasdienė. Kiekvieną dieną ne tik dirbame, bet ir treniruojamės, nes negali žinoti, ko prireiks išėjus į gatvę. Esu šaudymo instruktorius ir nors šaudymo treniruotėms didelių resursų neturime - visi šoviniai suskaičiuoti - tačiau pareigūnas per 2 sekundes privalo sugebėti išsitraukti ginklą, jį užtaisyti ir pataikyti. Daugelis mūsų vyrų tą sugeba.
Beje, Kastytis Paniuškis ir Ramūnas Fokas yra ne vienų profesinio meistriškumo varžybų nugalėtojai. Kastyčio laimėjimai šaudymo srityje nemaži - pilnos lentynos jo laimėtų taurių. Ramūnas - dziudo meistras. Dar studijuodamas Mykolo Romerio teisės universitete jis skynė laurus šalies aukštųjų mokyklų sambo bei imtynių čempionatuose. Tiek Kastytis, tiek Ramūnas mokosi ir dabar - magistrantūroje.
Abu pareigūnai vienu balsu tvirtina, jog tokios varžybos padeda ne tik geriau suvokti darbo subtilybes, bet ir yra savotiškas atokvėpis nuo darbo. Per varžybas susipažįstama su kitų miestų kolegomis, pabendraujama, užsimezga naujos pažintys.
... apie darbą
- Taigi per 2 sekundes galite išsitraukti ginklą, jį užtaisyti ir pataikyti į taikinį. Ar yra tekę ginklą traukti darbo metu?
K. P. - Du kartus teko. Vaikėmės automobilį, nes jį vairavęs pažeidėjas nė neketino sustoti ir atkakliai bandė pabėgti. Tačiau juk taikaisi ne į žmogų, o į mašiną. Yra įstatymai, kur konkrečiai nurodyta, kaip turi elgtis pareigūnas. Į žmogų nukreipti ginklą, ačiū Dievui, dar neteko, ir tikiuosi, kad nereikės. Kad ir labai įtempta situacija būna, negali traukti ginklo. Yra kitos priemonės - lazda ar dujos. Ir visada turi įvertinti, ar tikrai pažeidėjas kelia grėsmę... Kita vertus, blogai, kad žmonės dar iki šiol neįsisąmonimo, jog, jei stabdo policininkas, privaloma sustoti. Beje, jau žinome, kad jei nestoja, tai paprastai - arba už vairo girtas, arba automobilis vogtas ar teisių neturi.
- Patruliuojate gatvėse, važiuojate į įvykius, budite renginiuose. Žodžiu, esate ten, kur labiausiai reikalingi...
K. P. - Taip, mūsų 22 žmonių mobilusis būrys dirba ten, kur trūksta pajėgų. Galime dalyvauti net malšinant riaušes - turim visą reikiamą amuniciją ir esam tam paruošti.
R. F. - Beveik visada mūsų būrio vyrams tenka padėti kolegoms savaitgaliais. Ypač centre, kur gausu klubų ir kur pagrindiniai įvykiai vyksta prie klubų durų, nes jų apsaugos vyrai "nenori terliotis". Jie ne patys tvarkosi su pažeidėjais, gesina muštynes, o meta lauk visus tuos triukšmadarius. O ten jau, girdi, policijos reikalas. Atseit nenori gadinti klubo vardo (bet juk ir taip visi žino, kuris klubas mieste saugiausias, o kur gali gauti lupti). Toks požiūris - tai vienas iš visuomenės abejingumo pavyzdžių. Bent jau apsaugos darbuotojams taip elgtis nederėtų.
- Ne visi pažeidėjai sutinka su jūsų pastabomis, išrašytomis baudomis. Ne visi ir elgiasi padoriai, apšaukia "mentais"...
K. P. - "Mentas" - tai dar gražus žodis... O išgirstam tokių žodžių, kad net ausys riečiasi. Štai šiandien teko budėti prie perėjos, žiūrėti, kaip elgiasi pėstieji. Tai dažnas sako: "Ko jūs čia mane gaudot? Aš per gatvę einu, kai automobiliai nevažiuoja". Tai jūs man pasakykite, kaip tie pėstieji po automobilų ratais pakliūva?..
R. F. - Ir beveik visi sako: "Ko jūs čia stovite? Neturite ką veikti? Geriau eitumėte chuliganų gaudyti". Susiformavęs toks stereotipas, kad policininkas kabinėjasi dėl niekų. Bet mes esam tam, kad palaikytume tvarką.
K. P. - Apskritai tai pastaraisiais metais žmonės truputį kitaip pradeda žiūrėti į mus. Rečiau plūstasi, dažniau išklauso, kas jiems sakoma. Paprastai bėdų daugiausia su girtais, kai žmogui "jūra iki kelių".
- Kai sugriežtino baudas, gal keliuose sumažėjo girtų vairuotojų?
K. P. - Kai tik buvo priimti pakeitimai ir sugriežtintos bausmės, girtų už vairo buvo sumažėję. Dabar vėl jų pilna. Įdomiausia, kad daugiausia girtų pažeidėjų sustabdom už senų automobilių vairo. Paskiriama bauda, automobilis pastatomas į aikštelę, o pažeidėjas nebepasiima to seno savo "tranto". Mat už automobilio laikymą aikštelėje jam paprastai, be baudos, dar tektų pakloti apie 400 - 500 litų. Už tokią sumą jis geriau nusiperka kitą "senutę" ir vėl važinėja.
- Ar dažnai tenka bylinėtis su pažeidėjais, kurie nepatenkinti dėl jūsų veiksmų?
R. F. - Retai. Mes juk surašom protokolus ne iš lubų - fiksuojam įvykį. Galų gale dabar daugelyje sankryžų yra įtaisytos kameros. Grįžti po darbo ir gali peržiūrėti visas situacijas. Ir dažnai prie bylos galima prisegti nuotrauką, į kurią pažiūrėjus, viskas aišku.
... apie socialines garantijas, nusikaltimų pobūdį, jaunimą ir charakterio savybes
- Yra tekę patekti į kuriozines situacijas?
K. P. - Na, per mano 17 darbo metų visko buvę. Ramūno patirtis mažesnė - dirba trejus metus, tai jam viskas prieš akis (juokiasi). Be to, mano svajonė buvo - tapti policininku. Ir ji išsipildė. Ir nėra taip, kad - nusivelku uniformą, ir jau esu kitas žmogus. Aš vis tiek - pareigūnas. Ne kartą ne darbo metu teko ir pažeidėją sulaikyti. Mano kredo - "Nebūk abejingas". Kviečiu, kad apie tai visi pamąstytų...
R. F. - Na, man tai įstrigo toks vienas įvykis, kai apsiginklavęs peiliais psichinis ligonis užsibarikadavo 9-ame aukšte ir nieko neprisileido. Kastyčiui teko persirengti medicinos darbuotoju, nes tik su medikais vyras pagaliau sutiko kalbėtis ir juos įsileisti į butą... Tenka ir į avarijų vietas važiuoti - randi jau žuvusį žmogų....
- Apšaukia, iškeikia, neklauso... Na, tik geležinių nervų žmogus tą ištvertų...
K. P. - Ištveriam. Dažnai pažeidėjas policininką tujina, bet mes negalim jam tuo pačiu atsakyti. Apsišarvuoji kantrybe, mandagiai aiškini žmogui. Žiūrėk, ir "pramuši kiautą", ir žmogus tave išgirsta. Taigi, kantrybė ir tolerancija - būtini pareigūnui.
R. F. - Trūksta socialinių garantijų, kad į policiją eitų tik tie, kurie tvirtai žino, kad nori dirbti policininku, kad nebūtų atsitiktinių žmonių, kad policininkui nereikėtų galvoti, kaip sudurti galą su galu ir nekiltų pagundos "užsidirbti iš šalies" - imti kyšius ir pan. Tuomet ir žmonės kitaip į pareigūnus žiūrėtų.
- Kaune didieji nusikaltėliai arba susodinti, arba amžiams nutildyti savų, bet ateina jaunimas...
R. F. - Taip. Be to, visi žinome, kiek daug jų išvažiavo į užsienius. Dabar, kaip žinome, blogėja ekonominė situacija visur ir neaišku, kiek jų vėl grįš. Ir negrįš gi jie sąžiningai dirbti - vėl eis vogti, plėšti. Jei nepasidalins - ir žudyti...
K. P. - Pastaruoju metu Kaune lyg ir ramiau. Prieš keletą metų automobilio žmogus negalėjo ramiai pasistatyti - tuoj jį nušvilpdavo. Bet dabar padaugėjo plėšimų iš butų. Jų šeimininkai atidžiau turėtų saugoti savo turtą. Taip pat nesiliauja telefonų vagystės, nuo automobiliuų nulupami visi "blizgučiai".
K.P. - Na, o jaunimas auga akiplėšiškesnis. Štai aną dieną trylikmetis nusukinėja sau ramiai spynelę... Pabandyk sudrausminti, tai išgirsi ko negirdėjęs. Ir dar akis išdraskys. Persistengta su tomis vaikų teisėmis. O ir tėvų požiūris kartais stebina. Pagauni už rankos nusikaltimo vietoje ir su įkalčiais, o motina šaukia: "Mano vaikas - tikras auksas! Jis mūsų klauso, niekur neina, mokosi. Ir tikrai negalėjo to padaryti!" "Beržinės košės" įkrėsti nebegalima. O tu pabandyk susitvarkyti su paaugliu, kuris nieko neklauso ir nieko negirdi, ką tu jam sakai, visi aplink jį - "kvaili ir seni", nieko nesupranta...
R. F. - Gavom į kailį nuo tėvų, kai augom, bet neužaugom nei pikti, nei banditai, nei chuliganai. Kartais primdami sprendimus valdininkai perlenkia lazdą...
