Kodėl mes drąsiai tvirtiname, kad turime aiškų planą Lietuvai?
Štai dabartinės valdžios keli ryškesni bruožai – chaosas sprendimuose, atsitiktiniai sprendimai, “gaisrų gesinimas” sprendžiant staiga iškilusias problemas. Nededama jokių pastangų iš anksto tas problemas įžvelgti. Nematome vizijos. Vyriausybės veikloje nematome aiškios strategijos. Plaukiama pasroviui. Esame įsitikinę, kad daugiau taip tęstis nebegali, ir ypač kai Lietuva artėja link ekonominių išbandymų. Lietuvai reikia aiškaus plano. Mes drąsiai tvirtiname, kad turime tokį planą. Pagrindiniai plano principai – drąsios permainos ir susitarimai vardan tokių permainų sėkmės. Mes turime komandą, kuri tokį planą gali įgyvendinti.
Mūsų planas (programa) pasižymi giliu, sisteminiu ir išsamiu požiūriu į daugelį šių dienų valstybės gyvenimo reikalų. Jame yra 18 dalykinių programų. Programa – 276 puslapių, iš jų pagrindinei programai skirta 185 psl.; 89 psl. – keturiems išsamiems dalykiniams priedams – tai švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, kovos su alkoholizmu programos. Noriu pabrėžti, kad tai programos projektas, taigi programa dar gali keistis.
Drąsiai galiu pasakyti, kad tokio išsamaus plano mūsų partija dar neturėjo. Lygindamas su kitų partijų programomis galiu taip pat drąsiai pasakyti, kad nematau nė vienos partijos, kuri ką nors panašaus jau būtų parengusi. Tą patį teigia ir nepriklausomi ekspertai, kurie “Veido” žurnale atlieka specialų programų tyrimą.
Skirtumai aiškūs. “Naujosios sąjungos”, “Tvarkos ir teisingumo”, “Darbo” partijos programose galima perskaityti teiginius, pavyzdžiui, kad Lietuvoje reikia modernaus ir konkurencingo aukštojo mokslo. Teiginys teisingas, bet kaip to pasiekti, nėra paaiškinta. Mes šalia teiginio pridedame aiškią programą su aiškiomis priemonėmis, kaip šio tikslo pasiekti.
Mes turime komandą, plano kūrėjus. Planas buvo rengiamas porą metų. Projektai “Naujoji darbotvarkė Lietuvai”, Dešinioji koalicija “Vardan Lietuvos” mums leido bendradarbiauti su žymiausiais Lietuvos ekspertais ir parengti tokį planą bei tokią komandą, su kuria galime drąsiai eiti ne tik į rinkimus, bet ir drąsiai prisiimti atsakomybę už tolesnę Lietuvos raidą.
Pagrindinės bėdos – dabartinės valdžios palikimas
Savo planą pradedame rengti ne tuščioje vietoje, o giliai išanalizavę pagrindines šiandieninio gyvenimo problemas. Jas pavaizdavau kaip lygiakraštį trikampį. Pati skaudžiausia problema – tai vieno trikampio viršūnė – tautos erozija – mažas gimstamumas, alkoholizmas, socialinė patologija, nepasitikėjimas, netikėjimas ateitim, tos bėdos, kurios verčia susirūpinus žiūrėti į dabartinę situaciją.
Ne mažesnė problema – ekonominis trumparegiškumas, kuris privedė prie greito ir trumpo augimo. Ir tai įvyko dėl aiškios strategijos neturėjimo. Pigios darbo jėgos, kaip konkurencinio pranašumo, laikotarpis jau baigėsi, o naujos ekonominės politikos pėdsakų net ir nesimato.
Trečia viršūnė – valdžios neveiklumas. Teorinių strategijų, kaip reikia tvarkyti Lietuvos gyvenimą, kaip spręsti įvairiausias problemas – nuo sveikatos apsaugos iki kovos su korupcija – yra tikrai nemažai, kai kurios yra tikrai neblogos. Nematome valdžios gebėjimo strategiškai veikti.
Mūsų įsitikinimu, tos problemos, trikampio viršūnės, yra tarpusavyje susijusios. Negalima vienos problemos išspręsti, jei tuo pat metu nesprendi kitos problemos. Pvz., ekonominis trumparegiškumas veda prie tautos erozijos. Jeigu Lietuva vėl įgrius į ekonominės krizės duobę, galim spėlioti, kad atsinaujins emigracijos srautai, didės žmonių nepasitikėjimas, o tai lems neracionalų – žmonių balsavimą iš pykčio. Turėsime valdžią, kuri vėl negalės spręsti problemų.
Mes plane sakome, kaip reikia spręsti pagrindines problemas, kaip stabdyti tautos eroziją, kaip neįkristi į gilią ekonomikos duobę, kaip iš jos išlipti ir kaip sukurti skaidrią, sąžiningą ir veiksmingą valdžią, kuri gali ne tik parašyti programą, bet strategiškai veikti.
Mūsų programoje nurodytos kryptys, kurias mes nuosekliai dėstome. Ypač svarbu, nuo ko reikia pradėti pertvarką. Tai veiksminga valdžia. Jokių problemų neišspręsime, jei neturėsime veiksmingos valdžios. Veiksmingos valdžios formavimui reikalinga ir kitokia politinė valdžios struktūra. Mes manome, kad tos partijos, kurios dabar yra valdžioje, nepajėgios sukurti veikmingos valdžios. Šalia to reikalinga daug sisteminių permainų. Vietoj biurokratinio valdymo – naujoji viešoji vadyba, aiškūs planai, aiškūs veiksmai, aiškūs rezultatai. Visa valdžia – vietose. Gili savivaldos ir regioninės politikos reforma bei valdžių pasidalijimas – subsidiarumas. Tai turi eiti aiškia linija. Turim patikrinti kiekvieną centrinės valdžios funkciją, – ar jos negali atlikti vietos valdžia. Lygiai taip pat turim patikrinti kiekvieną apskrities funkciją. Mes nematome funkcijų apskričių veikloje, kurių negalėtų vykdyti savivalda. Turim patikrinti ir funkcijas, kurias atlieka savivalda – ar jų negali atlikti vietos seniūnas, kurį mes siūlom rinkti tiesiogiai.
Neturėdami veikmingos valdžios, neturėdami sveikos ekonomikos nesustabdysim tautos erozijos.
Reikalinga parama šeimai, efektyvi socialinė parama, nauja švietimo ir kultūros politika, kuri turi būti skirta tautos erozijos stabdymui.
Mūsų planas remiasi principine doktrina – drąsios, išmintingos permainos, kurių parengimui ir svarstymui esam pasiruošę pasitelkti geriausius Lietuvos protus ir su jais diskutuoti. Svarbu plačiai susitarti dėl tokių permainų įgyvendinimo. Tai mūsų iššūkis.
Ilgalaikės perspektyvos klausimas – ar mes judėsime Airijos, ar Portugalijos trajektorija? Ar artėjantis ekonominis sunkmetis bus paskutinė vinis į karstą, ar postūmis permainoms vardan sėkmės? Europoje yra įvairių pavyzdžių. Airiją aštuoniasdešimtųjų metų vidurio krizė paskatino daryti drąsias permainas vardan sėkmės. Permainoms įgyvendinti vyriausybė pasiekė plataus nacionalinio susitarimo.
Portugalijos ekonomika pradėjo stagnuoti 1992 m. ir pasiekė 70 proc. Europos vidurkį. Lietuva yra jau netoli šito rodiklio. Nuo to laiko Portugalijos ekonomika neperžengė 73-74 proc., lyginant su Europos Sąjungos ekonomika.
Mes turime planą ir žinome, ką reikia padaryti, kad Lietuva iš šios krizės išeitų Airijos trajektorija, o ne liktų stagnuoti portugališkame sąstingyje.
Jei rinkėjai nori permainų, tikiuosi, balsuos už mūsų planą. Balsas už Rolandą Paksą ar Viktorą Uspaschiką – tai balsas už Kirkilo ir Prunskienės išlikimą. Antanas Terlecką tai jau labai gerai suprato.
Artimiausias mūsų planas
Rugsėjo 6 d. TS-LKD Seimo rinkimų programos projektą tvirtinsime TS-LKD.
Apie rugsėjo 15 d. – komandos, kuri tą programą įgyvendins, pristatymas.
Šiandien pat kitų partijų lyderiams išsiųsime kvietimą į atviras, viešas diskusijas. Tokios diskusijos yra labai svarbios, jos sudaro galimybę rinkėjams tinkamai pasirinkti ir apsispręsti.
Sieksime viešų diskusijų su įvairiomis interesų grupėmis. Tokį grafiką paskelbsime artimiausiu metu, kad galėtų dalyvauti ir spauda.
Ko reikia šio plano sėkmei?
Po rinkimų mūsų Vyriausybė inicijuos nacionalinį susitarimą dėl bendro plano Lietuvai. Negalima pakartoti 2003 metų A. Brazausko klaidos. Tuo metu mūsų partija inicijavo pirmąjį nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos ekonominės ir socialinės sėkmės. Pavyko įtikinti G. Kirkilą eiti šiuo keliu. Buvo pasirašytas planas, bet tuometinis premjeras A. Brazauskas jį padėjo į stalčių. Mes, skirtingai nuo A. Brazausko, elgsimės kaip Airijos vyriausybė – imsimės atsakomybės tą susitarimą įgyvendinti.
Visą programą galima rasti atnaujintame TS interneto puslapyje.
