Alyvmedžiai paplitę tropikų ir subtropikų šalyse. Jų yra apie 60 rūšių. Europinis vaismedis kilęs iš laukinio alyvmedžio ir yra ilgaamžis [gyvena iki 1 500 m]. Šio medžio lapai visžaliai, o balti kvapūs žiedai auga kekėmis. Alyvmedžių vaisiai savo forma primena slyvas ir būna žali arba melsvai juodi. Šis medis dirvai nereiklus, o vieno vaismedžio derlius siekia iki 20 - 30 kilogramų.
Alyvmedžiai auga ten, kur šilta, saulėta ir nebūna šalnų. Jie auginami Viduržemio jūros šalyse [ypač Ispanijoje], Italijoje, Afrikoje, Indijoje, Japonijoje, JAV [Kalifornijoje].
Nors alyvmedžio šakelė nuo seno laikoma taikos simboliu, ne tuo išgarsėjo šis nuostabus medis. Vertingiausias dalykas - alyvų aliejus. Tai biologiškai vertingas įvairiausių riebalinių rūgščių mišinys. Viename į slyvutę panašiame vaisiuje yra apie 25 % aliejaus, todėl jos kaloringos. Jei alyvų dedame į salotas ar daržovių apkepus, tai tų patiekalų suvalgome mažiau. Be to, nors jos labai riebios, tačiau padeda lieknėti kaip ir avokados. O yra taip: kur riebalai, ten ir vitaminas E. Šis vitaminas saugo riebalines rūgštis nuo laisvųjų radikalų. Vitaminas saugo ir mūsų, ypač belatakių liaukų [pavyzdžiui, užkrūčio] ląsteles. Užkrūčio liauka yra mūsų jaunatviškumo buveinė. Jei trūksta vitamino E, ji pradeda raukšlėtis, o mes akivaizdžiai greitai senti.
Nesočiosios riebalinės rūgštys būtinos mūsų gyvybei, tačiau pats organizmas jų nepasigamina. Taigi, jas turime gauti su maistu. Alyvos kaip tik dėl šių rūgščių ir vertingos. Šalto spaudimo alyvų aliejuje yra 20 % sočiųjų ir 80 % nesočiųjų riebalinių rūgščių [dešimtadalis jų pačios vertingiausios ir nepakeičiamos]. Nepakeičiamosios riebalinės rūgštys būtinos visų mūsų organizmo ląstelių apsauginėms membranoms. Jei šių riebalinių rūgščių maiste trūksta, po kelių dienų pajuntame, jog trūksta energijos.
Nepakeičiamosios riebalinės rūgštys labai reikalingos prostaglandinų gamybai. Šie audinių hormonai sukelia uždegimus, patinimus, niežulį, galvos bei nervinius skausmus, alergijas. Veikiant skirtingoms riebalinėms rūgštims, gaminasi skirtingi prostaglandinai. Mūsų vartojami skausmą malšinantys vaistai dažniausiai tik slopina prostaglandinų sintezę, t. y. mažina skausmą sukeliančio prostaglandino E2 sekreciją. Kai vartojama daugiau alyvų ar kitų riebių vaisių, audiniai gamina daugiau prostaglandino E1, kuris gydo uždegimus ir malšina skausmą.
Alyvos naudingos visokios: šiltos, šaltos, salotų, daržovių ir kitokiuose patiekaluose. Jos labai tinka prie daugelio šaltų užkandžių. Sveikos ar supjaustytos alyvos paskanina pomidorų ir grietinės padažus. Iš jų galima gaminti įvairias ant duonos tepamas pastas. Žalios ir juodos alyvos gali būti vartojamos sūdytos, marinuotos, konservuotos aliejuje. Tik nereikia jų iš karto daug įsigyti, nes gali pelyti net šaldytuve. Aukščiausios kokybės aliejus būna nuo švelnaus iki rūgštoko skonio. Patartina naudoti tik šalto spaudimo aliejų. Alyvų aliejų galima kaitinti, todėl jis tinka kepimui.
Alyvomis stiprinama širdis, malšinamas uždegimo sukeltas skausmas,stiprinama imuninė sistema. Jos saugo visas hormonus gaminančias liaukas ir... stabdo ankstyvą senėjimo procesą, jaunina. O kas nenori ilgiau išlikti jaunas?!
