Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kulautuvoje (Kauno r.), nuomojamoje nedidukėje medinėje trobelėje, rasta negyva Olidija Dubinskienė (34 m.). Nuogut nuogutėlė moteris gulėjo šaltoje verandoje. Ant nukentėjėlės kūno buvo matyti jau bepranykstančios ir šviežiai susiformavusios kraujosruvos...
- Turbūt užmušiau Olidiją, - tiesiai šviesiai prisipažino Remigijus Rickevičius (39 m.), apie trečią valandą nakties pabeldęs į kaimynų trobos duris ir paprašęs skubiai iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
Ko bekviesti medikus, jei ir taip aišku, kad Olidijos siela jau skraidžioja dausose... Kaimynai paskambino į policiją. Atvykusiems Kauno rajono PK kriminalistams Remigijus bandė teisintis sugyventinę "padaužęs kaip įprastai" ir esą nemanęs, kad nuo tų "kelių smūgių" keliu į galvą toji numirsianti. Vyriškis buvo gerokai įkaušęs, tad pareigūnai negaišo laiko apklausai (įtariamąjį visų pirma privalu išblaivinti). Kitądien R. Rickevičius pareiškė ant gyvenimo draugės įsiutęs vien už tai, kad ši, dėl girtumo jau vos bepastovėdama ant kojų, naktį dar pareikalavusi alkoholio.
Tiesą sakant, niekas ir nesužinos, kaip buvo iš tikrųjų. Juk įvykio liudytojų nebuvo, o Olidijos nepasiteirausi...Vadinasi, Remigijus dabar gali tauzyti, kas tik užeis ant seilės, tiksliau - kas naudinga pačiam... Beje, šią porelę pažinojusieji nelabai linkę tikėti tokiomis šnekomis. Kur ten, girdi, Olidija reikalaus svaigalų, jeigu jai, porą dešimčių kilogramų tesvėrusiai, alkoholio ėste suėstai vargetai, tiek tereikėdavę - išgerdavusi porą taurelių ir "nusmigdavusi"... Negana to, Remigijus buvo ne iš tų nuolankiųjų vyrų, kurie tik ir puola moteriškių norus vykdyti - greičiau jau jis Olidiją vertęs iš lovos, kad ši nors ir iš po žemių iškastų svaigalų, o ne priešingai... Už nepaklusimą Remigijus esą ir galėjo sugyventinę negyvai uždaužyti...
Kaip kitądien "Akistatos" žurnalistei pasakojo tikroji trobelės savininkė, gretimai pastatyto gražaus mūrinuko gyventoja Albina Bulotienė, Remigijaus ir Olidijos šeimynėlė pastaraisiais metais alkoholio dėka nuosekliai ritosi žemyn. Bėda ta, jog Olidija į svaigalus buvo įnikusi gal net labiau nei josios sugyventinis! Kai šeimoje geria vyras, dar esą ne didžiausia nelaimė, o va kai alkoholio verge tampa ir moteris, anksčiau ar vėliau lauk paties baisiausio...
- Aš taip ir maniau - Remigijus Olidiją vieną gražią dieną užmuš, - garsiai svarstė A. Bulotienė. - Reikėjo jai bėgt nuo to žvėries, kol laikas! Kur tau - kad ir kiek sykių tai patariau daryti, iš Olidijos išgirsdavau vieną ir tą patį atsakymą: "Tai kad aš Remigutį labai labai myliu..."
Nepaisant to, kad A. Bulotienė smerkia buvusį nuomininką dėl jo nuolatinio smurtavimo sugyventinės atžvilgiu, drauge jo ir gaili. Šis vyrukas, girdi, buvo labai darbštus ir jei būtų turėjęs tvarkingą moterį, galėjo gražiai ir laimingai gyventi. A. Bulotienė sakė nė kiek nepykstanti, kad sugyventinių porelė taip ir liko kone pusmetį nesumokėjusi už namelio nuomą - geraširdė moteris jau spėjo apsilankyti rajono policijos komisariate ir areštinėje atsidūrusiam Remigijui perdavė maisto lauknešėlį.
Visa laimė nors tai, kad tąnakt, kai tarp sugyventinių kilo tragedija pasibaigęs skandalas, jų aštuonmetis sūnelis Edvinas nakvojo ne namuose, o pas namelio savininkę, greta gyvenančią Albiną Bulotienę (mat tomis dienomis pas Bulotus atvažiavo paatostogauti anūkėlis, Edvino bendraamžis Osvaldukas, su kuriuo pirmasis puikiai sutarė).
Ryte prabudęs, Edvinas nebuvo išleistas į čia pat esančius namus. Atvykusios Kulautuvos seniūnijos ir rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos mažylį iškart nuvežė pas psichologą, o iš čia - į Pagynės vaikų globos namus...
Beje, dėl nuolatinio girtavimo jau seniai buvo ruošiamasi Edvino tėvams apriboti tėvystės teises, o vaikui skirti laikinąją globą. Tačiau tokį sprendimą, kaip žinia, gali palaiminti tik teismas, o tam reikėjo surinkti begales popierių...
Edvinas - ne vienintelis Olidijos Dubinskienės sūnus. Dar du berniukai - jau paaugliai - nuo praėjusių metų pabaigos įsikūrė Kaune, pas tetą, tikrojo tėvo seserį. O, kaip dėl to šiaušėsi motina ir šios sugyventinis - baiminosi, kad praras už vaikus iki tol gautas pašalpas bei alimentus! Tačiau vyresniųjų broliukų tėtis, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Vilniuje, ir toliau Olidijai kas mėnesį mokėjo alimentus...
- Visa Kulautuva žinojo, kada Olidija gavo iš vyro alimentus, - ir pyko, ir šaipėsi miestelio gyventojai. - Prasidėjusios išgertuvės nesibaigdavo tol, kol neištuštėdavo piniginė! O po to - badavimas iki kito mėnesio išmokų... Vaikams iš tų alimentų nieko nekliūdavo...
Beje, įdomu tai, jog Olidijai iš vyro teismas buvo priteisęs alimentus ir už trečiąjį, jauniausiąjį sūnelį, kurį su pirmuoju vyru iki šiol neišsituokusi moteris buvo pagimdžiusi nuo sugyventinio Remigijaus. Kitą savaitę teisme turėjo būti pradėta nagrinėti civilinė byla dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau viską sujaukė netikėta tragedija. Gerai nors tiek, kad Olidija Vaiko teisių apsaugos tarnybai jau buvo perdavusi raštišką pranešimą, esą jauniausiasis jos sūnus tikrai esąs nuo kito vyro.
Kas iš to, kad pas Olidiją labai dažnai užsukdavo seniūnijos socialinė darbuotoja Galina Pranaitienė, rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Janina Dabašinskienė, policijos pareigūnai - slėpdama papurtusį, mėlynėmis nusėtą veidą, jauna moteris prisiekdavo susitvarkyti, nustoti girtauti, iš paskutiniųjų gynė sugyventinį (neva veidą vis susižalojanti pati, netyčia pargriūdama), o vos tik nekviesti svečiai išeidavo, visus pažadus pamiršdavo. Ilgainiui prasigėrę sugyventiniai ėmė slapstytis nuo griežtų prižiūrėtojų akių - vos pamatę į kiemą įsukant automobilį, užsirakindavo iš vidaus duris ir sėdėdavo lyg pelės po šluota...
Kaimynai labiausiai gailėjo šios porelės vaikų. Matydami, kaip mažamečiai pusplikiai laksto po lauką ir graužia žalias bulves, aplinkiniai negailėdavo jiems nei maisto, nei išaugtų drabužėlių ar apavo. Drąsesnieji gatvėje sutiktą girtuoklių porelę apibardavo, sugėdindavo, tačiau degradams tai pro vieną ausį įeidavo, o pro kitą išeidavo... Kai du vyresnieji broliukai pagaliau gavo leidimą apsigyventi pas tetą, nesitvėrė džiaugsmu! O va mažiausiojo, Edvinuko, motina draskėsi nė už ką neatiduosianti. Su vyresniaisiais broliais puikiai sutardavęs mažylis, sako, be galo išgyveno priverstinį išsiskyrimą...
Kaimynai neslėpė nuostabos, jog iki šiol su Olidija nepalaikę jokių ryšių, po jos žūties atsišaukė teta ir dėdė. Pasitikslinę, ar gaus kasmėnesinę 500 litų pašalpą, jie esą pareiškė pageidaują mažąjį Edviną globoti. Aplinkinių nuomone, tokiems "geradariams" jokiu būdu negalima atiduoti vaiko - reikia paieškoti tikrai nuoširdžių, rūpestingų, ne pasipinigauti trokštančių globėjų...
