Jovita OŽENECKIENĖ
Nepilnamečiams Jonavos rajono Aklojo ežero kaimo gyventojams Alvydui Leonavičiui (15 m.) bei Deivydui Ramanauskui (16 m.) Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Kauno nepilnamečių auklėjimo darbų kolonijoje teks praleisti atitinkamai pustrečių ir trejus metus. Vaikinai už grotų papuolė dėl to, kad nesugebėjo sutramdyti prasiveržusios aistros ir sumušę išprievartavo penkiolikmetę Angelę (vardas pakeistas).
Vėlų praėjusios vasaros vakarą dviračiais grįždami iš žvejybos Alvydas ir Deivydas pastebėjo pamiške einančią nepažįstamą mergaitę. Vienas kito ketinimus supratę be žodžių, draugai nepažįstamąją užkalbino. Mergaitė atvirai išsipasakojo žingsniuojanti pas Vepriuose gyvenančią vyresnę seserį ir vaikinų, kaip vietinių gyventojų, paprašė parodyti, kuris kelias trumpesnis.
Paaugliai ne kelią puolė rodyti, o pakvietė mergaitę į svečius (Deivydas gyveno vienas) - pasiūlė pernakvoti, o kitą dieną viešnią, girdi, iki Veprių pavėžėsiantys dviračiais... Tačiau Angelė nesileido į jokias kalbas. Tada velniūkščiai griebėsi melo - Veprių miestelį nurodė esant priešingoje nei yra iš tikrųjų pusėje. Dar tiksliau - patarė eiti Deivydo namų link, o patys lyg skėriai ėmė sekti aukai iš paskos. Dar kiek paėjėjusi ir supratusi, kad su šviesa Veprių nepasieks, Angelė galiausiai sėdo ant vieno iš palydovų dviračių...
Įsukę į sodybos kiemą vaikinukai Angelę pakvietė paklausyti muzikos. Mergaitė spyriojosi, tad daugiabutyje atsidūrė prievarta. Netrukus svečių padaugėjo, kažkas atsinešė svaigalų. Taurelės neatsisakė ir Angelė.
Pirmas Angelę į kitą kambarį pakvietė Alvydas Leonavičius. Mergaitė iš visų jėgų priešinosi, tad nesusivaldęs eržiliukas trenkė jai per veidą, pagrasino sumušti dar stipriau. Nedraugiškai ir agresyviai elgėsi ir antrasis, D. Ramanauskas... Girdi, mes tai tau padėjome, kelią rodėme - dabar privalai už tai atsilyginti! Smurto ir grasinimų pabūgusi mergaitė, nors verkė ir maldavo paleisti, pasisakė dar niekada su niekuo nesimylėjusi, todėl labai bijanti pasekmių, buvo priversta patenkinti vieno, o po to ir antro žagintojo įgeidžius.
Deivydas Ramanauskas auką ne tik sumušė, sukandžiojo ir išprievartavo, bet dar ir kankino.
Paryčiu nedorėliams užsnūdus Angelė iš buto pabėgo.
Teisme vakarykščiai "ereliai" priminė neapsiplunksnavusius viščiukus. Kone pro ašaras pralemenę, kad labai gailisi savo neapgalvotų veiksmų, buvę draugai "pylė" vienas ant kito: Alvydas tvirtino, neva Angelę skriaudęs tik Deivydas - pats jis atseit "susitaręs gražiuoju". o Deivydas suokė savaip: jei nukentėjusioji tąvakar esą ir patyrė prievartą, tai nebent iš Alvydo...
Jei viskas būtų vykę taip, kaip pasakojo žagintojai, vargu ar Angelė būtų kam nors dėl to skundusis ar turėjusi pretenzijų. Tiesa, teisme nepilnametė nukentėjėlė vienam prievartautojui (Alvydui Leonavičiui) atleido. Kodėl - nenurodė.
Tiek A. Leonavičius, tiek D. Ramanauskas buvo charakterizuoti nepatenkinamai - sunkiai auklėjami, mėgstantys išgerti. Vaikinai klystkeliais galėjo pasukti ir dėl to, kad abu - našlaičiai, taigi gyveno remdamiesi paaugliška ir neretai klaidinga gyvenimo logika.
Šią baudžiamąją bylą nagrinėjusi Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Damulienė vis dėlto rado ir nepilnamečių žagintojų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (vaikinukai nuoširdžiai gailėjosi nusikaltę), todėl skyrė lengvesnes bausmes nei numatyta už tokius nusikaltimus.
