Albertas ONIŪNAS
Neseniai spaudoje nuvilnijo skandalas dėl STT Klaipėdos skyriaus agentų neteisėtų veiksmų prieš tardymo valdybos tardytoją Eleną Lukšienę. Moteris įtariama pasisavinusi dalį sunaikinti skirtų cigarečių. Drauge su ja tuo pačiu nusikaltimu įtariami ir keli policijos konvojaus pareigūnai bei cigarečių naikinimo komisijos nariai. Kai STT agentai įžūliai meluodami neleido advokatui Osvaldui Martinkui dalyvauti apklausiant E. Lukšienę, jis drauge su kolega R. Rožkovu surengė spaudos konferenciją. Beje, O. Martinkus gina ir kitą STT auką - Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėją Jurgį Rimą. Dabar aiškėja naujų faktų ir apie šią bylą, ir apie pačioje STT vykstančias intrigas.
"Sunaikino"
Anksčiau visi daiktiniai įrodymai kontrabandos bylose buvo saugomi iki teismo. Dabar įstatymai pasikeitė ir jie gali būti sunaikinami dar per parengtinį tardymą. Todėl vienoje byloje E. Lukšienė ir priėmė sprendimą sunaikinti 55 000 pakelių kontrabandinių cigarečių. Buvo sudaryta naikinimo komisija, o cigarečių krovinys nugabentas į įmonę "Klaipėdos mediena", kur ir turėjo būti sudegintas. Pati tardytoja pagal įstatymus galėjo ir nedalyvauti cigarečių naikinime, tačiau praktiškai tardytojai tokiuose veiksmuose dalyvauja visada. Kai į krosnį nukeliavo paskutiniai cigarečių blokai, komisijos nariai pasirašė aktą, kad viskas gražiai sudeginta, ir įteikė jį tardytojai. Tik išėjusią iš įmonės teritorijos STT agentai sulaikė E. Lukšienę, o netrukus - ir visus naikinimo komisijos narius, kurių automobilių bagažinėse buvo sudėti nemaži kiekiai "sunaikintų" rūkalų.
STT rūsiuose
Dėl pareigūnų ar komisijos narių, grobusių naikintiną krovinį, - viskas aišku. Teismas juos pakrikštys. Tačiau pas E. Lukšienę jokių cigarečių rasta nebuvo, ji nebuvo komisijos narė ir sunaikinimo akto nepasirašė. Tačiau STT agentai labai norėjo, kad baudžiamojoje byloje figūruotų ir tardytoja - tąsyk jų atlikta operacija visuomenės akyse atrodytų svariau. Taip E. Lukšienė atsidūrė STT rūsiuose. Moteris neturi artimųjų, tad kai buvo sulaikyta, nebuvo kam pasirūpinti jos šešiamečiu sūnumi. Jis buvo laikomas policijoje, vėliau - Vaikų teisių apsaugos skyriaus globos grupėje. Tuo tarpu E. Lukšienės motiniškus jausmus STT agentai eksploatavo visą naktį. Jai iš pradžių nieko nesakė apie vaiką, vėliau pareiškė, kad jis yra ligoninėje, bet nepaaiškino, dėl ko. Moteris buvo gąsdinama suėmimu, kalėjimu. Paveikta šio psichologinio teroro, E. Lukšienė sutiko būti apklausiama kaip įtariamoji bei dalyvauti akistatoje be advokato.
Advokatai nepageidaujami
Beje, vienas iš mėgstamiausių STT agentų darbo metodų - oficialias įtariamųjų apklausas pradėti naktį. Tada skambinama vienam, kitam advokatui, bet staiga pakelti iš miego jie, suprantama, nebūna sužavėti kvietimu į STT ir atsisako važiuoti. Tada įtariamajam, kurioje akivaizdoje vyksta telefoniniai pokalbiai su advokatais ir pareiškiama, kad niekas jo ginti nenori. Todėl, esą būtų geriau, jei jis sutiktų būti apklausiamas be advokato. Tokia schema suveikia beveik visada. Suveikė ji ir E. Lukšienės atveju. Tačiau tardytojos akistata su kitu įtariamuoju byloje vyko jau dieną. E. Lukšienės advokatui O. Martinkui STT tardytojas pranešė, kad akistata vyks valanda vėliau nei sutarta. Tačiau advokatas atvyko anksčiau. STT būstinėn jo niekas neįleido. Tik po to, kai O. Martinkus užgulė durų skambutį, neapsikentę triukšmo agentai buvo priversti praverti duris. Tada nieko nelaukęs O. Martinkus su įjungtu diktofonu rankoje įsiveržė vidun. Tačiau tardytojo Mauro Urbonavičiaus kabineto durys, už kurių jau vyko akistata, buvo užrakintos. O. Martinkus ilgai beldė į šias duris ir šaukė: "Maurai, įleisk". Tuo metu, pasak advokato, iš visų kabinetų lyg tarakonai pasipylė visas spiečius agentų. Tačiau pamatę advokato rankose diktofoną jie vėl kažkur išsilakstė.
Patys sau prokurorai
Tuo metu, kai advokatas narsiai, bet nerezultatyviai šturmavo tardytojo duris, E. Lukšienė tik šiaip taip nuslopino nenumaldomą norą pašokti nuo kėdės ir atrakinti kabineto duris, nes raktas buvo paliktas spynoje. Taip O. Martinkus ir nebuvo įleistas pas savo klientę. STT agentai nepaisė netgi vieno apygardos prokuroro skambučio ir nurodymo nedelsiant įleisti advokatą. Einantis STT Klaipėdos skyriaus vadovo pareigas A. Sriebalius toleravo savo agentų veiksmus ir jiems pritarė. STT darbuotojai puikiai žinojo, kad advokatas O. Martinkus yra vienas iš nedaugelio Klaipėdos advokatų, kurie STT visiškai nebijo. Tačiau vis tiek elgėsi kaip norėjo, nusispjaudami ir ant prokuroro. Žodžiu, buvo daroma viskas, kad kiltų skandalas. Kodėl? Veikiausiai dėl STT vidaus intrigų?
Keistas yra ir dar vienas momentas. Po to, kai žiniasklaidoje kilo skandalas dėl STT agentų veiksmų E. Lukšienės atžvilgiu, STT atstovė spaudai E. Martinonienė išplatino pranešimą. Jame žurnalistai informuojami, kad dėl agentų veiksmų bus atliekamas tarnybinis patikrinimas, o kol bus aiškios šio patikrinimo išvados, ką nors komentuoti neetiška. Jau po poros dienų, kai šis pranešimas pasiekė redakcijas, o išvadomis nė nekvepėjo, STT direktorius V. Junokas nuvyko į Klaipėdą, turėjo nemalonų pokalbį su apygardos vyriausiuoju prokuroru I. Lauciumi ir viešai apgailestavo dėl savo agentų neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu V. Junokas iš anksto pripažino savo kontoros kaltę ir todėl dabar jau niekam nebeįdomu, kas paaiškės po tarnybinio patikrinimo.
"Kompros" paieškos
Uostamiesčio advokatams žinoma, kad STT egzistuoja dvi neformalios grupuotės. Tai yra "junokininkai" ir "opozicija". Pastarųjų lyderis neįvardijamas, bet gali būti, kad tai vienas iš V. Junoko pavaduotojų. "Opozicija" visais būdais kovoja su "junokininkais", siekdama sukompromituoti ir atstatydinti V. Junoką, taip pat ir jo šalininkus. Vienas iš šios tarpusavio kovos pavyzdžių - Kauno komisaro R. Juškevičiaus sulaikymas prieš ketverius metus. Tąsyk "opozicijos" atstovai iš Vilniaus surengė kyšininko sulaikymo operaciją Kaune, nieko apie tai nežinant šio miesto skyriaus vadovui E. Čekaičiui, kuris yra "junokininkas". Beje, sulaikymo operacija buvo surengta negrabiai - provokatoriui įdavus kyšį, R. Juškevičius sugebėjo pabėgti, o kai galop pavyko sulaikyti, žymėtų pinigų komisaras nebeturėjo. Išsyk po sulaikymo įtariamasis buvo nuvežtas į STT būstinę Vilniuje, o čia jam buvo pasiūlytas įdomus sandėris. Jei R. Juškevičius sutinka suteikti STT Kauno skyriaus vadą kompromituojančią informaciją, byla dėl kyšio nebus keliama. Deja, tokios informacijos R. Juškevičius neturėjo, todėl dabar atlieka bausmę pareigūnų kolonijoje.
Ima ne visi
Kitas atvejis - STT provokatoriaus K. Vilkausko istorija. Keliskart už sukčiavimus teistas aferistas "užkibo" ant STT kabliuko, kai buvo pažadėta stabdyti ir visaip "marinuoti" kitas jam už sukčiavimą iškeltas bylas. Sutikęs bendradarbiauti su STT K. Vilkauskas, kontoros padedamas, įkūrė jokios realios veiklos nevykdančią firmą ir taip tapo verslininku, važinėjančiu po visą Lietuvą ir primygtinai siūlančiu kyšius savivaldybių pareigūnams. Pirmasis jo bandymas buvo Tauragėje. Tačiau kad ir kaip K. Vilkauskas provokavo šio miesto vicemerą, pastarasis siūlomų pinigų atsisakė ir provokatoriui teko nešdintis nieko nepešus. Tuo tarpu Kaune pavyko geriau. Čia viena advokatė paėmė K. Vilkausko siūlytus pinigus, perdavė juos savivaldybės darbuotojai ir netrukus abi moterys buvo sulaikytos. Operacija atlikta pakankamai švariai, K. Vilkausko asmenybė liko paslaptyje. O Praėjusių metų pabaigoje K. Vilkauskas pasirodė Klaipėdoje. Ruošdamasis duoti kyšį uostamiesčio savivaldybės darbuotojams K. Vilkauskas gyveno "Viktorijos" viešbučio kambaryje, už kurį vėliau nesusimokėjęs išvyko. Tuo metu aferistas uoliai reklamavo savo sporto klubą "Uran ir Ko", kuris niekur nėra registruotas. Šiame klube turėjo treniruotis vaikai, o už tai iš anksto buvo renkami pinigai. STT agentai tokią K. Vilkausko veiklą toleravo. Tada jis visai suįžūlėjo - kai K. Vilkausko samdoma sekretorė nepanoro atsiduoti šefui, buvo pagrasinta, kad tosios sekretorės kavalierius pateks į kalėjimą. Netrukus K. Vilkauskas iš tiesų parašė pareiškimą į policiją, kad toks ir toks pilietis jį reketuoja. Tačiau K. Vilkauską ne iš gerosios pusės pažįstantys kriminalistai greitai suprato, kur šuo pakastas. Tada ONTT pareigūnas R. Mamedovas paskambino STT agentui Vladimirui Bobotui ir paprašė sutramdyti savo informatorių, kuris ne juokais įsisiautėjo.
Skambučiai sekliams
K. Vilkauskas aprimo, o netrukus ir įvykdė tai, dėl ko STT jį ir buvo atgabenusi uostamiestin. Jis įdavė kyšį advokatei L. Rožkovai, kuri perdavė dalį pinigų savivaldybės Turto skyriaus vedėjui J. Rimai. Abu buvo sulaikyti, iškelta byla. Tačiau, priešingai, nei Kaune, kilo skandalas ir K. Vilkauskas su visomis nuodėmėmis buvo išvilktas į dienos šviesą. Žiniasklaidoje prasidėjo aktyvi diskusija apie STT darbo metodus, abejotiną kontoros provokatorių veiklą.
Tikru "saldainiuku" žiniasklaidai tapo faktas, kad per J. Rimos kabinete atliekamą kratą STT agentas pametė užrašų knygelę, kurioje buvo smulkiai sužymėti valdininko, advokatės bei kitų asmenų sekimo rezultatai. Šioji knygelė atsidūrė J. Rimos advokato O. Martinkaus rankose. Tačiau tik dabar tapo žinoma, kad knygelę pametė ne STT agentas, o VPK Operatyvinės veiklos skyriaus (OVS) seklys. Beje, su šiuo pačiu slapčiausiu policijos skyriumi aktyvius ryšius palaikė ir K. Vilkauskas. Kyšio įteikimo dieną jis net šešis kartus skambino OVS sekliams (iš jų vieną kartą - OVS komisarui). Tačiau kokius reikalus STT provokatorius sprendė su slaptaisiais policijos sekliais, kol kas lieka paslaptis.
"Kiaulė" V. Junokui
Planuodami operaciją uostamiestyje STT darbuotojai negalėjo nenumatyti, kad kils skandalas, o provokatorius bus viešai demaskuotas. Tai akivaizdu, įvertinus L. Rožkovos bei J. Rimos padėtį visuomenėje bei K. Vilkausko dosjė bei asmenybės bruožus. Galop visai aišku, kad to paties provokatoriaus negalima naudoti dviejose identiškose operacijose, tegu ir skirtinguose miestuose. Vertinant situaciją, taip pat ir aplinkybes, kurių skelbti kol kas negalima, peršasi mintis, kad STT "opozicija" pakišo dar vieną kiaulę "junokininkams", o konkrečiai - pačiam direktoriui.
Kuriant STT buvo planuota, kad čia dirbs krištolinės sąžinės pareigūnai, kurie taps kyšininkų (policininkų, prokurorų, teisėjų) siaubu. Tačiau išėjo taip, kad kokia visuomenė, tokia ir STT. Neteisėti veiklos metodai, provokacijos ir nuolatiniai skandalai. Be viso to, kontorą purto ir vidaus intrigos.
