Vykstant prezidentiniam skandalui, šalia Rolando Pakso nuolat minima ir Aurelijaus Katkevičiaus pavardė. Viešųjų ryšių bendrovės direktorius A. Katkevičius buvo vienas iš prezidento rinkiminės kampanijos organizatorių, konsultuoja prezidentą ir dabar. ELTA paruošė didelį interviu su šiuo viešųjų ryšių specialistu. Jo fragmentus siūlome ir "Akistatos" skaitytojams. Galbūt tai leis susidaryti objektyvesnę nuomonę apie prezidentinį skandalą.
- Jūsų konsultuotas R. Paksas per prezidento rinkimų kampaniją žadėjo grąžinti žmonėms tikėjimą. Nepaisydami tyrimo komisijos išvadų ir Konstitucinio Teismo sprendimų, daug žmonių juo tiki. Kas svarbiau prezidentinio skandalo atžvilgiu - išsiaiškinti tiesą ar tikėti prezidentu?
- Tiesos mes vis tiek neišsiaiškinsime. Visada bus arba Aloyzo Sakalo, arba Henriko Žukausko sumodeliuota tiesa. Nenorėčiau sutikti su vienu terminu: nevadinčiau skandalo prezidentiniu. Pavadinčiau jį sisteminiu skandalu. Tai būtų gerokai tikslesnis terminas.
Nebūtina tikėti. Būtina ieškoti tiesos. Pats tiesos ieškojimas yra svarbesnis nei tiesos suradimas. Man baisūs žmonės, kurie sako, kad žino tiesą.
Iki šiol žiniasklaidos ir politikų buvo išsamiai nagrinėta versija, kad prezidentas yra susijęs su nusikaltėliais, kad gali būti pažeidžiamas. Niekas dar nenagrinėjo versijos, kad keli žmonės gali būti sutarę nušalinti jiems nepatinkantį prezidentą. Kai šios versijos bus tolygiai išnagrinėtos žiniasklaidoje ir kai žmonės iš to galės padaryti išvadas, tada galėsime kalbėti apie tiesos paieškas.
- Prezidento šalininkai dabartinį politinį skandalą neretai vadina bandymu nuversti prezidentą. Tačiau apkalta - demokratinė procedūra, numatyta šalies Konstitucijoje, o "nuvertimas" - nedemokratiškas, antivalstybinis veiksmas. Ar vis dėlto manote, kad krizės esmė - kai kurių jėgų siekis nuversti prezidentą?
- Ne. Greičiau - išlaikyti įtaką ir valdžią. Jei prezidentas būtų tikęs sistemai, tai jokių skandalų nebūtų buvę. Kai tik jie pajuto, jog gali prarasti kai kuriuos valdžios svertus, tada ir prasidėjo visa istorija.
Iš tikrųjų, apkalta - vienintelė įmanoma procedūra. Kita vertus, reikėtų galvoti, ar mūsų valdžios sąranga yra gerai veikianti ir pakankamai racionali. Gediminas Dalinkevičius per vieną diskusiją sakė, kad Konstitucinio Teismo teisėjai galbūt turėtų būti renkami žmonių. Ši idėja tikrai verta apmąstymo.
- Jei apkalta šiuo atveju - vienintelis demokratinis būdas, iš kur tada liberaldemokratų ir kitų prezidento šalininkų kalbos apie perversmą?
- Nesakiau žodžio "perversmas", bet manau, kad yra suinteresuotų asmenų susitarimas, kad dabartinis prezidentas daugiau nebūtų prezidentas. Jie pasitelkė būtent šį apkaltos mechanizmą, suvokdami, kad turi apčiuopiamų svertų Seime. Įsitikinsime mūsų demokratijos veiksnumu rugsėjį, kai įvyks Seimo rinkimai.
- Ar jūsų nuomonė apie skandalą skiriasi nuo tos, kurią reiškia liberaldemokratai? Kaip vertinate politinę padėtį Lietuvoje?
- Aš ne politikas, todėl esu santūresnis. Tačiau tam tikri kertiniai "taškai" visiškai sutampa.
- Ar apkaltos komisijos pripažinti įrodymai, kad prezidentui galėjęs turėti įtakos J. Borisovas, pakankami kalboms apie grėsmę nacionaliniam saugumui? Pats R. Paksas televizijos laidoje pripažino, kad VSD turėjo pagrindo sekti J. Borisovą.
- Taip, nes jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau kai prasidėjo skandalas, prezidentūroje dažnai lankėsi JAV ambasadorius. Ar jis negalėjo daryti didžiulės įtakos? R. Paksas yra ne kartą susitikęs su Aleksandru Kvasnevskiu. Gal ir A. Kvasnievskis jam darė didelę įtaką? Apie bet ką galime sakyti, kad jis gali turėti įtakos.
- Lyginate JAV ambasadorių su J. Borisovu?
- O kas čia tokio skirtingo? Vienas - valstybės atstovas, o kitas - tiesiog privatus verslininkas. Ir tai jau leidžia rūšiuoti įtakos dydį?
- Dvi Lietuvos, dvi žiniasklaidos, visuomenės susipriešinimas. Ar tai prezidentinio skandalo, ar mūsų šalies pastarųjų metų politikos klaidų padariniai?
- Manau, tai - hormonų audros ir paauglystės ligos. Visuomenės brendimo ligos. Kertinė problema yra tai, kad Lietuvoje BVP augimas yra 9 procentai, o atotrūkis tarp skurdžiausiai ir turtingiausiai gyvenančiųjų - 12 procentų. Iš to plaukia neteisybės jausmas. Giriamės pasauliui, kaip gerai gyvename ir gerai atrodome, o Marytė, Petras ir Pranas to visai nejaučia.
Jei ekonominio augimo ir socialinio atotrūkio kreivės būtų artimesnės, tai partijos būtų susiformavusios pagal interesus ir nebūtų vadinamųjų populistinių partijų. Nors jeigu jos atstovauja kažkieno interesams, kad ir nelabai artikuliuotiems, nemanau, kad jos yra populistinės. Populiarios - nebūtinai populistinės. Vien tai, kad jos neturi ideologijos, neleidžia sakyti, kad jos yra populistinės. Jos turi ideologiją, tik ji neartikuliuota ir netelpa į senas schemas.
- Ar siekti prezidento posto - geriausias būdas spręsti socialines problemas, mažinti atotrūkį tarp turtingųjų ir skurstančiųjų?
- Turint galvoje efektyvumą, reikia siekti daugumos Seime. Su savo Vyriausybe ir įstatymus priimančia Seimo dauguma tai būtų efektyvu.
- Televizijos laidoje pusiau juokais minėjote, kad jūsų politinių technologijų mokytojai - V. Landsbergis ir R. Paksas. Ko šie politikai jus išmokė?
- Sakiau tai ne juokais - taip ir yra. Politiniame lauke daugiausia visko išmokau 1990 - 1992 metais, be kita ko, dirbdamas su V. Landsbergiu. Ne "Almax" mano mokytojas, o V. Landsbergis.
- Ko išmokote iš V. Landsbergio?
- Matyti vyksmą, turėti kantrybės, mokėti išlaukti momento ir suvokti įmanomas poveikio priemones žmonėms ir kitiems politikams.
