Kai vaikui skauda pilvuką...
O. Gustienė Kaip rodo praktika, mažas vaikas dažniausiai dar nemoka tiksliai pasakyti, ką jam skauda, todėl apsiriboja įprastais "skauda pilvuką", "skauda galvytę. Medikų teigimu, tėvai neturėtų tokių vaiko skundų praleisti pro ausis", mat už šių žodžių gali slypėti sunkios, pavojingomis komplikacijomis gresiančios ligos.
Kauno medicinos universiteto Vaikų chirurgijos klinikos Pūlinės vaikų chirurginės infekcijos poskyrio vadovo chirurgo Evaldo Stasio Eivos teigimu, beveik pusei į kliniką atvežtų pilvo skausmais besiskundžiančių vaikų diagnozuojamas ūmus apendicitas. Vienintelis būdas šią ligą nugalėti - skubi operacija.
Pasak gydytojo Evaldo Stasio Eivos, ūmiu apendicitu (kirmėlinės ataugos uždegimu) gali susirgti ir naujagimis (mažiausias šioje klinikoje operuotas vaikas tebuvo sulaukęs pusės metukų!). Kodėl susergama, niekas tiksliai negali pasakyti. Aišku tai, kad kieti maisto produktai, kaip kai kurie žmonės klaidingai mano, ligos išsivystymui neturi jokios įtakos. Gydytojo praktika rodo, jog dažniausiai ūmiu apendicitu suserga vaikai (tiek berniukai, tiek mergaitės) tarp 7 ir 10 metų amžiaus.
Pasak chirurgo, ūmiu apendicitu susirgusius vaikus galima suskirstyti į dvi grupes: jaunesniojo amžiaus vaikai, kurie nesugeba tiksliai nusakyti, ką skauda, ir vyresniojo amžiaus ligoniukai, su kuriais įmanoma viską išsiaiškinti.
Būtent dėl paminėtų priežasčių diagnozuoti ūmų apendicitą mažiausiems vaikams yra žymiai sunkiau. Tokiais atvejais, anot gydytojo E. S. Eivos, remiamasi atitinkamų tyrimų (kraujo, echoskopijos) atsakymais ir bendra organizmo būkle (pakilusi temperatūra, pykinimas ir kt.) - atsižvelgiant į tai ir priimamas sprendimas, ar vaiką operuoti.
Didelė bėda, anot chirurgo, yra ir tai, jog maždaug trečdalis mažųjų ligoniukų į kliniką atvežami pavėluotai, kartais praėjus net daugiau nei parai nuo pilvuko skausmų pradžios. Dėl tokio uždelsimo daliai sunegalavusių vaikų apendicitas būna jau trūkęs. Tokiais atvejais prisieina kaltinti tik tėvus, per ilgai svarsčiusius, kuo vaikui padėti. Kartais, teisybė, nustatydami ligos diagnozę suklysta ir greitosios pagalbos medikai, ir bendrosios praktikos gydytojai, ir net chirurgai.
Pagrindiniai ūmaus apendicito simptomai (jaunesniųjų vaikų grupėje) yra nerami ligonio būsena, pakilusi kūno temperatūra, vėmimas, viduriavimas. Būtent dėl šių priežasčių tėveliai kartais klaidingai mano, kad vaikas peršalo ar apsinuodijo maistu. Mažyliui sugirdoma karštį mažinančių ar skrandžio veiklą gerinančių vaistukų ir tikimasi, kad jo būklė pagerės. Tačiau ji eina vis blogyn...
Gydytojo teigimu, mažiems vaikams dėl tam tikrų anatominių savybių (plonesnės apendikso sienelės, mažesnio taukinės apsauginio vaidmens ir kt.) kirmėlinės ataugos uždegiminiai pokyčiai vystosi daug greičiau nei suaugusiesiems, todėl uždelsus kyla pavojus, kad kirmėlinė atauga gangrenuos ir pratrūks.
Vyresnieji vaikai, anot gydytojo, jau geba nusakyti užėjusių pilvuko skausmų pobūdį. Pagrindinis simptomas, kad vaikui ūmus apendicitas, yra pilvo skausmai (be pilvo skausmų apendicito nebūna!). Paprastai skausmai pradedami justi viršutinėje pilvo dalyje ar apie bambą. Vėliau skausmas persimeta į dešiniąją pilvo pusę. Ligoniui silpna, neramu, kankina nemiga, dingsta apetitas. Kaip minėta, gali pradėti pykinti, tiesa, vėmimas nebūna dažnas ir gausus. Kartais ligonis gali pradėti viduriuoti (kai apendiksas, būdamas tam tikroje padėtyje, pradeda dirginti tiesiąją žarną arba kai pratrūksta). Jei kūno temperatūra pakyla daugiau per 38 laipsnius C, galima manyti, kad apendicitas jau pratrūko (skausmų pradžioje kūno temperatūra paprastai pakyla iki 37,5 laipsnių).
Reikia atminti ir tai, jog pilvuko skausmai vaikams gali prasidėti ir dėl kitų priežasčių - nebūtinai vien susirgus ūmiu apendicitu.
Esant gastritui, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opai (šiomis ligomis mokyklinio amžiaus vaikai serga vis dažniau!), vaikas skundžiasi diegiančiais viršutinės pilvo dalies skausmais valgant ar iškart po valgio, kartais ir prieš valgį, naktį ar anksti ryte. Vaikas neturi apetito, jį dažnai pykina. Dažnai tokio ligonio liežuvis būna padengtas apnašomis, atsirūgstama rūgštimis, iš burnos juntamas specifinis kvapas.
Šių ligų, kaip ir ūmaus apendicito, atsiradimo priežastys nėra tiksliai žinomos. Manoma, kad tam turi įtakos paveldimumas, patiriami stresai, pervargimas, nereguliari, netinkama mityba, bakterijos ir kt.
Skrandžio ir plonosios žarnos uždegimas (gastroenteritas) pasireiškia dvejopai: žarnų uždegimui būdingi pilvo diegliai ir viduriavimas su gleivėmis bei krauju (tačiau nevemiama), o sunegalavus skrandžiui viduriuojama ir vemiama. Susirgus šiomis ligomis ligonį kamuoja vidutinė ar aukšta kūno temperatūra, po valgio pradeda pykinti, vaikas vemia, sutrinka virškinimas. Šiuos uždegimus sukelia virusai ir bakterijos. Visi jie į organizmą patenka su netinkamu maistu. Dažniausios viduriavimo priežastys - neplauti vaisiai ir daržovės, higienos stoka. Kai kurie ledai, kremai, nepakankamai apdorota paukštiena - labai palanki terpė daugintis salmonelėms.
Pilvuką pradeda skaudžiai diegti, pučia vidurius, jie užkietėja, vaikas vemia, jį pila šaltas prakaitas, pablykšta veidas, susilpnėja pulsas - tai pagrindiniai žarnų nepraeinamumo simptomai. Toks negalavimas gali pasitaikyti įvairaus amžiaus vaikams. Tai reiškia, jog dėl susidariusios kliūties žarnų turinys iš dalies ar visiškai nustojo judėti.
Nustatyta, jog žarnų nepraeinamumas gali būti įgimtas (dėl tam tikrų anatominių ydų), taip pat gali kilti po sunkios infekcijos.
Dar viena gan dažnai pasitaikanti pilvo skausmų priežastis yra vidurių užkietėjimas (kai vaikas ilgiau nei 4 paras neišsituština ir kai tuštinimasis dėl labai kietų išmatų sukelia skausmą).
Išangės sienelėje atsiradus skausmingų įplėšimų, tuštinantis vargina skausmas, ir vaikas visomis išgalėmis slopina norą tuštintis. Pilvukas išsipučia, jo apačioje galima užčiuopti kietų išmatų sankaupas.
Dažniausia vidurių užkietėjimo priežastis yra netinkamas maistas (kai jame yra per mažai balastinių medžiagų bei skysčių ir per daug šokolado). Viduriai taip pat gali užkietėti ir dėl psichologinių priežasčių (kai vaikas patiria stresus, nuolat jaučia baimę, patiria įtampą, mato konfliktuojančius tėvus ir kt.).
Pilvuką taip pat gali skaudėti ir dėl kirmėlių invazijos žarnyne, gripo, plaučių uždegimo, šlapimo takų infekcijos, alergijos maisto produktams ir kt.
Patarimai tėveliams
Mieli tėveliai, nesiimkite atsakomybės, nerizikuokite vaiko sveikata - jei mažylis pradeda skųstis pilvo skausmais ir jie nepraeina per dvi valandas - ilgiau nedelskite, vežkite į gydymo įstaigą ar kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Vaiką būtina kuo skubiau parodyti medikams ir tuomet, kai jis pradeda viduriuoti su kraujo priemaišomis (juodai) ar vemia.
Kol atvyks gydytojas, sergančiam vaikui reikia riboti maisto kiekį, duoti kuo daugiau skysčių (mineralinio vandens, arbatos, nesūraus sultinio).
Kad vaikui neužkietėtų viduriai, duokite daugiau daržovių, vaisių, gaminių iš rupaus malimo miltų. Esant ūmiam vidurių užkietėjimui, galima padaryti klizmutę, o kai ši liga tampa lėtine, vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
Skaitytojai pataria
Nuo viduriavimo reikia gerti putino uogų sultis ar jų nuovirą su medumi.
Karščiuojantiems ir viduriuojantiems ligoniams duodama gerti džiovintų kiaušinių nuoviro.
Viduriuojant reikia du kartus per dieną gerti stiklinę švelnios rožinės spalvos kalio permanganato tirpalo.
Nuo viduriavimo tinka pelyno, ramunėlių, gysločių, nasturtų sėklų, kmynų arbata, galima valgyti džiovintas mėlynių uogas.
Nuo ūmaus viduriavimo tinka sutarkuoti obuoliai. Jais taip pat gydomi ūmūs ir lėtiniai storosios žarnos uždegimai bei kitos žarnyno ligos.
Viduriavimą stabdo samanų, augančių ant ąžuolo ir epušės, nuoviras.
Išvirti arkliarūčkės žiedai ir sėklos gydo skrandžio sutrikimus.
Viduriavimą sulaiko paprastosios vandens lelijos šakniastiebių nuoviras.
Nuo viduriavimo reikia valgyti trintas virtas pupas ir gerti jų nuovirą. Vaikams viduriavimą efektyviai stabdo daržinės pupelės nuoviras.
Viduriavimas gydomas ryžių krakmolu ar gleivingu nuoviru. Tinka ir portulakos sėklų nuoviras.
Viduriuojant suaugusiesiems ir vaikams (tik ne kūdikiams) rekomenduojama suvalgyti pusę arbatinio šaukštelio į miltelius sugrūstos vištos skrandžio vidinės dalies odelės (atskiriama skrandžio vidinė dalis, gerai nuplaunama ir išdžiovinama). Sutrintus miltelius vartoti 1-2 kartus per dieną, užsigeriant šiltu vandeniu.
Kai viduriai užkietėję...
Vidurius paleidžia grūsti linų sėmenys.
Kad viduriai neužkietėtų, kasdien suvalgykite po 0,5 kg moliūgo.
Nuo lėtinio vidurių užkietėjimo reikia gerti nuovirą, pagamintą iš 20 g šaltekšnio susmulkintos žievės, užpiltos 200 ml vandens ir pavirtos 15-20 minučių. Gerti po 0,5 stiklinės prieš miegą.
Vidurių užkietėjimą gydo stori alijošiaus lapai. 100 g alijošiaus sulčių sumaišyti su 100 g medaus ir gerti 15-20 minučių prieš valgį po 1 arbatinį šaukštelį per dieną apie 3 savaites.
Užkietėjus viduriams tinka žalių bulvių sultys. Geriama 2-3 kartus per dieną po 0,5 stiklinės žalių šviežių bulvių sulčių pusvalandis prieš valgį. Bulvių sultys tinka ir virškinamojo trakto opoms gydyti, skundžiantis padidėjusiu rūgštingumu.
Nuo lėtinio vidurių užkietėjimo reikia kasdien suvalgyti po 100-150 g virtų burokėlių. Jei užkietėjimas nesiliauja, daromos burokėlių nuoviro klizmos.
Nuo vidurių užkietėjimo ir dujų susikaupimo žarnyne imama 10 g špinatų lapų stiklinei verdančio vandens, verdama apie 15 minučių, atšaldžius geriama po ketvirtadalį stiklinės 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
Nuo vidurių užkietėjimo ir kepenų ligų tinka artišoko nuoviras su šviežiais kiaušinių tryniais.
Vidurių pūtimą mažina kmynų sėklų antpilas. Valgomąjį šaukštą susmulkintų sėklų užpilti stikline verdančio vandens, palikti uždarame inde, kad nusistotų, atvėsinti, nukošti ir gerti po 2-3 valgomus šaukštus 5-6 kartus per dieną prieš valgį (vaikams - po arbatinį šaukštelį).
