Bėgo nuo vilko - užbėgo ant meškos...
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Ko gero, niekas dabar tiksliai ir nenustatys, kokios priežastys panevėžietį Edgarą Kraujelį (25 m.) privertė žengti tokį beprasmį, sveiku protu nesuvokiamą žingsnį - peiliu žiauriai subadyti metais vyresnę žmoną Jolitą ir, matyt, pamanius, kad šiai jau viskas, užsinerti ant kaklo virvutę ir, ją užmetus ant virtuvės durų, pasikabinti...
Panevėžio respublikinės ligoninės Intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje gydoma nukentėjėlė (nors pavojus gyvybei, anot medikų, jau praėjęs) kol kas jaučiasi prastai ir apie tai, kas praėjusio penktadienio vakarą nutiko tarp jos ir vyro, nenori daug kalbėti. Jolita "Akistatos" žurnalistei patvirtino tik tiek, kad tą vakarą Edgaras buvo blaivut blaivutėlis...
- Ne, niekada nebūtume pagalvoję, kad visada ramus, tylus, nors ir nelinkęs daug bendrauti, bet visada gerai nusiteikęs Edgaras galėtų taip baisiai pasielgti, - susitikusios su "Akistatos" korespondente viena per kitą stebėjosi Jolitos kaimynės Loreta, Danguolė ir Ilona. - Jiedu kartu gyveno jau beveik metai ir per visą šį laiką Edgaras užsirekomendavo kaip negeriantis, labai darbštus, doras ir geras vyras bei tėvas...
Pasak kaimynių, vos prieš dvi savaites vestuves atšokusi jaunavedžių pora jau augino dukrytę Aidą, kuriai balandžio 29-ąją suėjo vienas mėnuo. Gal esą jiedu ir nebūtų skubėję tarpusavio ryšių įforminti Civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau kažkas pasakė, kad tuomet gimusiai dukrytei nebus galima suteikti tėčio pavardės...
Edgaras dalyvavo Jolitos gimdyme, rūpinosi, kad tik viskas praeitų laimingai. Vaikelis abiem buvo pirmas, todėl ypač laukiamas. Tėvai mažąją labai mylėjo, iš anksto jai pripirko ir rūbelių, ir apavo, parūpino brangų vežimėlį. Medžio darbus gerai mokantis tėvelis naujagimei sukalė originalią lovytę...
Edgaras dirbo net dviejose darbovietėse, tad su mažyle daugiau laiko praleisdavo motina. Ji buvo tokia rūpestinga, jog net išeidama į lauką padžiauti skalbinių paprašydavo vieną ar kitą kaimynę Aidutę pažiūrėti - kad tik šiai kas bloga nenutiktų... Jei, pasak daugiabučio gyventojų, Jolita kur susiruošdavo, visuomet - tik kartu su vyru, visad - įsikibusi šiam į parankę... Puikiai sutarianti pora planavo greitu laiku butą Vilties gatvėje parduoti, imti paskolą ir dar šiek tiek pridėjus savo sutaupytų pinigų pirkti pusę namo.
Aplinkiniams atrodė, kad tik antroji santuoka Jolitai atnešė tikrąją laimę (su pirmuoju vyru dėl jo dažno girtavimo ir agresyvaus būdo moteris pernai išsiskyrė).
Praėjusio penktadienio pavakarę Jolitos vieno kambario ir nedidelės virtuvėlės bute Vilties gatvėje kaip niekad garsiai grojo muzika. Kaimynai stebėjosi: bute - mažas vaikas, o toks garsas! Niekad anksčiau taip nebūdavę...
Bendrabučio tipo namo koridoriumi eidamos artimiausios kaimynės vienu metu lyg nugirdo moterišką balsą: "Baik... baik...", tačiau ar taip šūkavo Jolita, nesuprato. Viena moteris lyg ir panoro eiti pasižiūrėti, kas gretimame bute dedasi, tačiau vyras atkalbėjo. Girdi, jei dėl ko nors jaunavedžiai ir susipyko, patys netruks susitaikyti...
Iš tikrųjų, greitai viskas nutilo, nurimo... Tad kai netolima kaimynė Loreta prieš devynias vakaro išsiruošė į naktinę pamainą ir koridoriuje išgirdo Jolitos bute iš vidaus lyg kažką beldžiant, nusprendė prieiti arčiau ir pasiteirauti, ar nenutikusi kokia bėda, ar nereikia pagalbos. Lyg iš po žemių atsklido Jolitos balsas: "Laužkit duris, kvieskit greitukę..." Loretos kūnu perbėgo šiurpuliukai - kas galėjo kaimynams atsitikti? Sulėkė aplinkui gyvenantieji, vienas vyras atnešė kirvį... Įėję į Jolitos butą žmonės pakraupo iš siaubo: moteris prieškambaryje ant grindų gulėjo kraujo klane, o šalia esančioje nedidukėje virtuvytėje klūpojo pasikoręs Edgaras. Netoliese buvo numestas ilgas peilis kruvinais ašmenimis...
Gausiai nukraujavusi Jolita (sužalota moteris, kaip vėliau paaiškėjo, sveika likusia koja į duris beldė visą valandą) jau beveik neįstengė kalbėti - tik vos ne vos padiktavo motinos telefono numerį... Leisgyvę Jolitą greitoji skubiai išvežė į ligoninę... Medikai nustatė, kad nukentėjėlei yra daugelyje vietų perdurti vidaus organai, pažeista blužnis, ypač gausiai kraujavo gili pjautinė žaizda kakle, rastas beveik nupjautas vienas rankos pirštas... Moteris buvo nuvežta tiesiai į operacinę...
Beje, tik kaimynų budrumo dėka minėtame bute tąvakar neatsitiko dar viena tragedija! Pasirodo, žiauriai sužalojęs savo žmoną ir pasidarydamas galą Edgaras Kraujelis bejėgiškoje padėtyje paliko taip mylėtą dukrelę Aidą! Pusantro mėnesio kūdikį kaimynai rado lovytėje gulintį ant pilvuko, nosytę įkišusį į pagalvytę ir jau vos bekvėpuojantį! Išgelbėta mergaite šiuo metu rūpinasi Panevėžyje gyvenanti Jolitos motina.
Kaip pamažu aiškėja, grįžęs iš darbo Edgaras su žmona susipyko. Dėl ko - dar tiksliai nežinoma. Aišku tik tiek, kad gan greitai Edgaras paskambino Panevėžyje gyvenančiai seseriai ir piktu balsu pasiteiravo: "Ar pasiimsi vaiką? Aš savo padarysiu... Ji kalta..." Nieko nesusigaudanti sesuo pabandė jį ataušinti, pasiūlė veikiau išgerti ir nusiraminti nei bala žino ką burnoti. Moteris būtų iškart nuvažiavusi pas brolį pasišnekėti, kas atsitiko, tačiau pati augina mažą vaikelį ir tuo metu neturėjo kam jo palikti. Kai vėlai vakare grįžo jos vyras, sesuo sėdo į automobilį ir atšvilpė į Vilties gatvės daugiabutį. Tačiau čia jau tepamatė krauju nutaškytą koridorių ir pareigūnų užkaltas buto duris...
Jolitos kaimynės prasitarė žinojusios, kad pirmasis jos vyras labai išgyveno dėl skyrybų ir anksčiau ne kartą bandė žmoną susigrąžinti. Nors ši ir ištekėjo antrąkart, buvęs vyras iš kaimynų bandė iškvosti Jolitos telefoną, taigi gal kada ir paskambino... Apie tai, girdi, greičiausiai sužinojo Edgaras, kuris, kaimynės sakė nujautusios, buvo nepaprastai pavydus... Kita vertus, dėl Jolitos neištikimybės, anot kaimynių, vyrui negalėjo kilti nė menkiausių įtarimų.
- O gal Edgaras buvo ligonis, sirgo kokia sunkia dvasios liga? - galiausiai suabejojo daugiabučio gyventojos, ilgai svarsčiusios, bet taip ir nesuradusios atsakymo į klausimą, kodėl vyriškis taip pasielgė. - Tas jo nepaprastas tylumas, užsisklendimas kartais būdavo gana keistas, paslaptingas...
