Ir vėl kankina šienligė...
Šiemet vėliau nei įprastai sužydėję medžiai, pievos ir laukai alergiškiems ligoniams leido ilgiau pasidžiaugti gera savijauta. Deja, pasak Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojos alergologės docentės Jolantos Kudzytės, pastaruoju metu į medikus kreipiasi jau vis daugiau ligonių, besiskundžiančių ore sklandančių žiedadulkių sukeliamu sezoniniu alerginiu rinitu, kitaip dar vadinamu šienlige.
Augalų žydėjimo sezonas, trunkantis nuo pavasario iki rudens, sezonine alergine sloga sergantiems žmonėms sukelia gausybę problemų. Ore skraidančios žiedadulkės verčia nuolat šnirpšti nosimi, skauda ir peršti akis, jos ašaroja, kamuoja čiaudulys ir kosulys, niežti nosį, kartais net ima dusinti (pradeda reikštis astmos simptomai).
Tokie ligoniai geriau pasijunta tik tuomet, kai pradeda lyti, tai yra kai lietus nuplauna, prie žemės priplaka žiedadulkes. Todėl kai daugelį mūsų džiugina karšta, sausa ir saulėta vasara, šienlige sergantys ligoniai jos tokios visai nelaukia...
Šienligės simptomai pasireiškia nevienodai. Vienus ligonius kamuoja tik vienas pagrindinis simptomas - sloga, kasmet keliems mėnesiams atsirandanti beveik tuo pačiu metu (tai priklauso nuo to, kokių augalų žiedadulkėms žmogus alergiškas), kitiems atsiranda galybė sveikatos sutrikimų: išburksta, užgula nosis, išsivysto akių uždegimas ir kt.
Sergančiųjų šienlige vis daugėja. Pasak docentės J. Kudzytės, nėra tiksliai žinoma, kas ligos atvejų daugėjimui turi didžiausią reikšmę, tačiau manoma, kad daugiausia įtakos turi aplinkos pokyčiai (oro užterštumas), konservantų ir kitokių nenatūralių priemaišų turintys maisto produktai. Nustatyta, kad svarbus ir genetinis polinkis sirgti šia liga. Tai yra jei žiedadulkėms buvo alergiški abu tėvai, didelė tikimybė, kad tokia pati liga kamuos ir jų vaikus. Svarbų vaidmenį vaidina ir tai, kokioje aplinkoje gyveno nėščioji, kokiomis infekcinėmis ligomis kūdikis yra persirgęs.
Nustatyta, kad mieste yra daugiau šienligės kamuojamų ligonių nei kaime. Taip greičiausiai yra dėl to, kad miesto oras yra labiau užterštas, o didesni teršalų kiekiai labiau paveikia ir augalų žiedadulkes (jos tampa labiau alergizuojančios).
Mokslininkai yra pastebėję, jog jei vaikas nuo mažų dienų augo itin švarioje, sterilioje aplinkoje, nesusidurdavo su alergenais, virusais ar bakterijomis, vėliau jo organizmas gali į visa tai sureaguoti. Manoma, kad kūdikystėje sirgę atopiniu dermatitu, paaugę vaikai gali susirgti ir alergine sloga. Nors daugiausia šia liga serga vaikai, pasitaiko, jog šienligė kamuoja ir vyresnio amžiaus žmones.
Kaip minėta, sezoninę alerginę slogą sukelia medžių, varpinių žolių ir piktžolių žiedadulkės. Todėl nustačius, kad ligonis serga šienlige, patartina išsitirti, kokiems alergenams jo organizmas yra jautrus, ir vengti su jais susidurti. Pavyzdžiui, jei nustatoma, kad žmogus alergiškas pievose ir laukuose augančių kai kurių rūšių augalų žiedadulkėms, reikėtų pamiršti keliones į kaimą; jei alerginę slogą sukeliantys augalai auga netoli namų, jų žydėjimo metu, jei tik būtų įmanoma, reikėtų kur nors išvažiuoti.
Alerginę slogą gali sukelti ne tik žiedadulkės - ir namų dulkės, patalynės erkutės, grybelių ir pelėsių sporos, namuose gyvenančių gyvūnų išskyros. Tad jei nustatoma, kad žmogus jautrus minėtiems alergenams, būtina atsisakyti pūkinės ar plunksninės patalynės, kilimų, dulkes labai sugeriančių užuolaidų, dažnai valyti dulkes, namuose nelaikyti gyvūnėlių. Nepatartina namie laikyti daug kambarinių gėlių (ypač žydinčių), nes jų žiedadulkės jautresniems žmonėms irgi gali sukelti alergiją, be to, ant gėlių lapų greitai kaupiasi dulkės, žemėje gali įsiveisti grybelis.
Šienligė gydoma vaistais (antihistamininiais, kortikosteroidais, kromonais ir kt.). Jie slopina organizme kylantį uždegimą, mažina jo reakciją į ligos sukėlėjus. Žinodamas, kada pernai ar užpernai pradėjo kamuoti alerginė sloga, ligonis turėtų iš anksto tam pasiruošti - nelaukdamas, kol sloga prasidės (kelios savaitės iki alergiją sukeliančio augalo žydėjimo pradžios), pradėti vartoti vaistus. Vaikams kai kurie šienligę gydantys vaistai yra kompensuojami, suaugusiesiems, deja, reikia mokėti visą kainą.
Kaip sužinoti, ar žmogus serga šienlige? Tai, anot docentės, gali nustatyti tik gydytojas. Į jį reikia kreiptis, jei nei iš šio, nei iš to pavasarį prasidėjusi sloga nepraeina ilgiau kaip savaitę, jei sloga atsiranda panašiu laiku kelis sezonus iš eilės, jei kartu su sloga užburksta nosis, kamuoja čiaudulys, kosulys, dusulys, jei naktį sunku kvėpuoti.
O ar yra būdų šienligės išvengti? Deja, žiedadulkių iš oro pašalinti neįmanoma. Todėl patartina stebėti augalų žydėjimo kalendorių ir vengti susidūrimo su "piktais" augalais. Ankstyvąją šienligę Lietuvoje sukelia pirmiausia pražystantys beržai, alksniai, lazdynai. Vasarą alergiją gali sukelti pievose augančios žolės - šunažolė, smilgos, motiejukai ir t. t. Vasaros pabaigoje žiedadulkes gausiai barsto piktžolės (kiečiai, balandos ir kt.).
Profilaktika
Sergantieji šienlige, jei yra galimybė, turėtų atostogauti kalnuotoje vietovėje, prie jūros - kuo toliau nuo žydinčių pievų ir laukų. Jei išvažiuoti nėra galimybės, reikėtų nešioti akinius nuo saulės, vilkėti medvilninius drabužius ir dažnai juos keisti, dažnai praustis veidą, akis, nosį, kasdien trinktis galvą. Važiuojant automobiliu kaimo keliais nereikia darinėti langų, būtina dažniau keisti oro filtrus.
Patalpas, kuriose gyvenate, dažnai vėdinkite (geriau rytą arba vėlų vakarą, kai žiedadulkės nusėdusios). Sekite per televiziją pranešamas augalų žydėjimo prognozes. Saulėtomis ir vėjuotomis dienomis (jos ypač nepalankios sergantiesiems šienlige) stenkitės kuo daugiau laiko praleisti patalpose.
Gydytoja atkreipė dėmesį į tai, jog nesigydant ar netinkamai gydantis alerginė sloga gali pamažu stiprėti, komplikuotis į sinusitus, vidinės ausies uždegimus ir galų gale išprovokuoti bronchų astmą.
