Prieš vykstant į Graikiją pirmiausia su šia šalimi pabandėme susipažinti internetu. Radome daug gražių atsiliepimų, tačiau ne viename buvo rašoma, kad susiruošęs į Graikiją pirmiausia apsilankyk pas psichiatrą. Dabar grįžę galime pasakyti, kad tai pilna kontrastų šalis. Vieniems tai civilizacijos, demokratijos lopšys - jie Graikiją sieja su Homero epais, Sofoklio ir Euripido tragedijomis bei dramomis, Platono ir Aristotelio veikalais. Kitiems ši šalis - tai nepakeliamas karštis, turistų pilnos gatvės ir griuvėsiai, nešvarūs tualetai ir brangus maistas.
Taigi jei nusprendėte tik pailsėti, pasikaitinti saulėje ir pasimaudyti jūroje, važiuokite į Turkiją. Ten rasite ir švarių pliažų, ir šilto jūros vandens, ir skanaus maisto, o svarbiausia - visada pasiruošusį jums patarnauti turką. Graikai patarnauti neskuba - jie patys ponai. Nors nelabai turtingi, bet ponai. Graikija į Europos Sąjungą įstojo 1981 metų sausį. Prisimenu - šį pavasarį Vilniuje viešėjęs Graikijos premjeras Kostas Simitis ragino mus referendume balsuoti už stojimą į Europos Sąjungą. Svečias priminė, kad prieš Graikijai stojant į ES, šalyje taip pat buvo smarkiai abejojama, ar verta jungtis į bendrą ekonominę ir politinę sąjungą. "Tačiau dabar abejojančiųjų nebūtų, - sakė Graikijos premjeras. - Stojimas į ES naudingas ne tik kapitalo prasme, bet ir tuo, kad valdžios institucijos gavo gerų pamokų, kaip reikia dirbti".
Gal valdžios, bent jau aukščiausios, institucijos tų pamokų ir gavo, bet iki paprasto graiko jos dar neatėjo. Pačios Europos Sąjungos, su kurios valstybėmis Graikija neturi sausumos sienų, paprasti graikai nekeikia, tačiau euro įvesdinimas daugeliui smogė per kišenę. Viskas šalyje pabrango maždaug tris kartus, o atlyginimai tris kartus nepadidėjo. Dirbantieji valstybės tarnyboje uždirba vidutiniškai apie 1 000, o privačiose - apie 800 eurų. Daugelis prekių iš pirmo žvilgsnio kainuoja panašiai kaip Lietuvoje. Tik pas mus litais, o ten - eurais. Yra ir išimčių. Štai automobiliai Graikijoj pigiausi visoje Europos Sąjungoje, tačiau, nežiūrint į tai, iš visų ES šalių graikai lengvųjų automobilių turi mažiausiai. Čia daugiausia tarp ES šalių dirbančiųjų žemės ūkyje - per 18 procentų. Nors šalyje tik trečdalis žemės tinka dirbti, bet graikai augina daug vynuogių, vaisių, daržovių, alyvų, medvilnės, tabako. Su pypkute sėdintį graiką kiekvieną vakarą sutiksi tavernoje. Graikai mėgsta skaniai, o vakare ir sočiai pavalgyti, išgerti vyno, parūkyti. Žiūrint statistiškai, ir pagal surūkytų cigarečių skaičių graikai pirmauja Europoje - kiekvienas vidutiniškai surūko po 7 cigaretes. Jei dar pažiūrėsime, pagal ką pirmauja graikai Europos Sąjungoje, tai sužinosime, kad jie daugiausia augina ožkų, iškasa daug nikelio.
Negalima, aišku, trumpai pabuvus šalyje teigti, kad graikai tinginiai, bet einant į kavines, restoranus, vaikštant po įstaigas būtina apsišarvuoti kantrybe. Aptarnauti niekas neskuba, o per siestą iš viso geriau nejudėti iš namų. Nuo pusiaudienio iki pavakarės, kai saulė kaitina smarkiausiai, visi lenda į pavėsį, gulasi popiečio miego. Prie to reikia priprasti. Graikai keliasi anksti - darbą pradeda 6-7 valandą, pamiega popiečio, užtat vakare sėdi tavernose ir baruose gerokai po vidurnakčio. Minėjome, kad geria pas mus labai išreklamuotą metaksą, tačiau, pasirodo, populiariausias - vynas. Dar senovės graikų poetai sakė, kad geriausia išgerti tris taures vyno. Pirmoji - dėl sveikatos, antroji - dėl meilės, trečioji - dėl miego. Toliau jau prasideda ne visiems pageidaujami dalykai: dažnai po ketvirtos atsiriša liežuvis, po penktos - prasideda skandalai. Na, o po dešimtos taurės aptemsta protas ir gėrėjas krenta ant žemės į šiukšles ir purvą. O šiaip vyną reikia mokėti gerti. Daugelyje kulinarinių knygų graikai pataria, kad nereikia tuoj pulti gerti vyno, atnešto iš rūsio, kur jis ilgai buvo saugomas. Kuriam laikui reikia leisti vynui nurimti, kad visi jo komponentai grįžtų į savo normalią būseną. Vyno nereikia laikyti šaldytuve ar prie kokio nors šilumos šaltinio ilgiau nei dvi valandas. Negalima taurės su vynu ilgai laikyti rankose - šildamas jis praranda savo aromatą. Jauni vynai patiekiami labiau atšaldyti nei seni. Raudonojo vyno butelius reikia laikyti horizontalioje padėtyje, 12 laipsnių temperatūroje. Ir jokiu būdu vyno negalima maišyti su kitais gėrimais, dėti į jį ledo ar skiesti vandeniu - toks vynas praranda visą savo aromatą. Šios taisyklės tikriems vyno žinovams, aišku, ne naujiena, bet pakartoti nepakenks.
Dar apie vynus. Senovėje patys brangiausi ir geriausi vynai buvo iš Lesbos ir Chioso salų. Platonas net savo "Dialoguose" skundėsi, kad amfora vyno labai brangi, kainuoja net 100 drachmų. Palyginimui: tuo laiku kariui samdiniui už dieną mokėjo pusantros drachmos, o galerų irkluotojas už dieną gaudavo pusę drachmos. Dabar sąlyginai vynas nebrangus, geriamas ir vakare ir per pietus. Ypač mėgstamas šiųmetinis vynuogių vynas retsina. Jis rūgštus, primena pelėsius, kad skanu, pajuntama tik išgėrę antrą taurę.
Distiliuoti graikus tikriausiai išmokė turkai, Balkanuose šeimininkavę beveik 500 metų. Tai turbūt vienintelis dalykas, kuris prigijo nuo užkariautojų. Vynuogių degtinė ir Turkijoje, ir Bulgarijoje, ir Graikijoje vadinama rakija. Paprastai taurele šio gėrimo graikai užbaigia vakarienę. Valgo sriubą, keptą žuvį ar mėsą su virtomis daržovėmis ir - taurelė rakijos. Geriama ir anyžinė degtinė - ouzo, primenanti vaistus nuo kosulio. Ouzo geriama atskiesta su vandeniu. Bet po taurelės kitos graikui jau norisi apkabinti šalia sėdintįjį ir sušokti sirtakį. Mes - šaltesnių kraštų žmonės, tad norint, kad pradėtų kilnotis kojos, reikia visos stiklinės. Bet neapsimoka gerti anyžinę, kuri ne visiems patinka, kai lentynose tiek daug gėrimų. Juk Graikija - vynuogynų šalis. O kur jas dėti? Razinomis ir taip užpilta visa Europa. Taigi geriausia - į stiprius gėrimus: aromatingi ir švelnūs brendžiai - kaip Afroditės bučinys. Bent taip sakoma reklamoje.
O ypač patraukli metaksos reklama. Kaip ir pats gėrimas, pavadintas jo kūrėjo, pirklio iš Atėnų Spiroso Metaksos vardu. Kaip sako patys graikai, keturi tūkstančiai metų patirties gaminant vyną, padauginti iš dešimties metų ieškojimo tos magiškos formulės - ir pasaulis gavo vieną iš skaniausių gėrimų. Talentingo pirklio išrastas receptas saugomas jau daugiau kaip šimtmetį - niekas tiksliai nežino, kaip gaminama Metaksa. Graikijoje sklando anekdotas: prabangaus viešbučio savininko klausia: "Ar yra Graikijoje 6 ar 7 žvaigždučių viešbučių?" Savininkas atsako: "Septynių žvaigždučių būna tik metaksa". Iš tikrųjų metaksa, priklausomai nuo išlaikymo trukmės, yra 3, 5 ir 7 žvaigždučių. 5 žvaigždučių dar vadinama "Classic", o 7 - "Golden Amphora". Jei restorane užsisakysite metaksos, graikas ją patieks su ledu. Lengvas šaltukas kaip niekas kitas pabrėžia šio brendžio paslaptingumą.
Jei jau pradėjome apie gėrimus, tai pakalbėkime ir apie maistą. Visi graikų virtuvės patiekalai ruošiami paprastai, bet yra aromatingi. Nors graikų kulinarus mokė ir arabai, ir turkai, ir italai, bet daugelis patiekalų išliko. Kaip kitose Viduržemio jūros šalyse, taip ir Graikijoje suvartojama labai daug alyvų aliejaus (pagal aliejaus gamybą Graikija užima 3 vietą pasaulyje po Italijos ir Ispanijos). Valgiaraštyje visada yra graikiškų salotų (pomidorai, agurkai, svogūnai, paprika, fetos sūris, alyvų aliejus ir bazilikas), tsadziki (jogurtas, sumaišytas su šviežiais agurkais, krapais ir česnakais), mousakos (panašu į žemaičių blynus, tik mėsa su baklažanais), suflieki (ant iešmelių kepti mėsos gabaliukai). Bet kurioje, kad ir kaimo kepykloje visada daug rūšių pynučių. Mėgstami ryžiai, alyvuogės, ožkos pieno sūriai, pupelės, įvairios žuvys. Graikų tavernose galite užsisakyti stifado - guliašo ar arni psito - ant grilio keptos avienos. Su desertu neskubėkite, nes pyragėliai, tortai labai saldūs ir riebūs. Medus ir riebalai tiesiog varva ir per barzdą, ir per pirštus.
Prieš kitus pasakojimus - truputis oficialios informacijos. Graikija yra pietinėje Europos dalyje, prie Viduržemio jūros. Ribojasi su Bulgarija, Albanija, Makedonija, o Egėjo jūra šalį skiria nuo Turkijos. Pagal 2001-ųjų surašymą, šalyje gyvena 10,6 milijono gyventojų: 3 milijonai - Atėnuose, 1,8 milijono - Salonikuose. 98 procentai graikų - ortodoksai, likusieji - musulmonai ir krikščionys. Graikija Lietuvą de jure pripažino 1922-ųjų gegužės 13ąją. 1992 metais diplomatiniai santykiai buvo atkurti. Pirmasis LR ambasadorius Graikijoje buvo R. Podagėlis, reziduojantis Italijoje. 1997 metų rugsėjo 1 dieną Lietuvos ambasada buvo atidaryta Atėnuose. Graikai Vilniuje kol kas ambasados neturi, ambasadorius reziduoja Stokholme.
Graikijoje A. Brazauskas su oficialiu vizitu yra lankęsis bent porą kartų, šiemet buvo ir R. Paksas. Lietuvoje yra viešėjęs ir Graikijos prezidentas (1999 m.), ir užsienio reikalų ministras (1997 ir 2002 m.), ir ministras pirmininkas (2003 m.).
Statistikos departamento duomenimis, 2003 metų sausio 1 dieną tiesioginės Graikijos investicijos Lietuvoje siekė 69 000 litų, buvo įregistruota 20 įmonių su Graikijos kapitalu.
