1) Ar policininkams pavyks nusikratyti sunkaus kaltinimo? 2) Dėl kūdikio mirties apkaltino policininkus
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Du mažamečius sūnus - trečiuosius metukus bebaigiantį Tomą ir metais jaunesnį Darių auginanti Žvirblaičių kaimo (Alsėdžių sen., Plungės raj.) gyventoja Loreta Jurkaitienė lapkričio pabaigoje tikėjosi sulaukti trečiosios atžalos. Deja, nei jai, nei vyrui Ričardui nepavyko patirti dar vieno kūdikio gimimo džiaugsmo. Įvykus priešlaikiniam gimdymui, spalio penktosios naktį Klaipėdos ligoninėje Loreta pagimdė negyvą berniuką. Palaidojusi kūdikį, šiek tiek sustiprėjusi ir atsigavusi po patirtos nelaimės, moteris kartu su vyru kreipėsi į Plungės rajono apylinkės prokuratūrą. Sutuoktiniai savo pareiškime nurodė, jog dėl jų kūdikio mirties kalti Plungės policijos komisariato pareigūnai, todėl paprašę išnagrinėti šį įvykį pareikalavo už tai kompensacijos. Pareiškime nurodytas aplinkybes ėmusi tirti prokurorė Aldona Šukienė apklausė L. ir R. Jurkaičius bei Plungės PK savivaldybių policijos pareigūnus. Deja, spalio trečiosios dienos įvykius abi pusės vertino skirtingai. Kol kas neaišku, koks bus šio klausimo sprendimo rezultatas, tačiau prokurorė A. Šukienė patvirtino, jog lemiamas žodis neabejotinai priklausys medikams. Tiktai medicinos ekspertams nustačius, dėl kokių priežasčių gimė negyvas Jurkaičių kūdikis, bus galima daryti atitinkamas išvadas. Beje, atrodo, jog ekspertizės rezultatų dar teks ilgokai palaukti...
Išsigandus pareigūnų, moterį suėmė sąrėmiai
22 metų Loreta Jurkaitienė pasakojo, jog spalio trečiosios rytą ji su vyru ir vaikais buvo namuose. Apie 11 valandą staiga į namus įėjo du policininkai. Pirmasis sakinys, kurį išgirdo vietoj pasisveikinimo, buvo panašus į kraupų grasinimą - jie šaukė "pakelsią į viršų" (tai reiškė - susprogdinsią) sutuoktinių trobą... Tapo aišku, jog pareigūnai ieško "samagono". Gana paviršutiniškai apžiūrėję kambarius, į šonus išspardę ant grindų gulėjusius tuščius plastmasinius butelius, kuriais labai mėgo žaisti mažieji sūnūs, pareigūnai liepė Loretai ir jos vyrui eiti "į pakalnę". Čia, miškelyje, vos už pusšimčio (ar šiek tiek daugiau ) metrų nuo Jurkaičių gyvenamosios sodybos, kaip netrukus sužinojo jaunoji moteris, buvo aptiktas "bravoras". Loreta tikino, jog tomis akimirkomis labai išsigando. Esą ji ne iš karto suprato, jog netikėtai į namus įvirtę vyrai yra policininkai - jie nebuvo uniformuoti. "Juk galėjo būti ir kokie nors nusikaltėliai," - garsiai svarstė moteris. Vienas iš jų esą moterį pastūmęs, čiupęs vyrą už apykaklės ir beveik tempte nusivedęs į miškelį. Čia L. Jurkaitienė ne tik išvydusi "bravorą" (moteris kategoriškai tvirtino apie jį iki tol nežinojusi), bet ir pamačiusi du antrankiais prie medžio prirakintus žmones. Vienas iš jų - netikras Loretos brolis Arsenas Žukauskas. Jį moteris laikė labai artimu žmogumi ir vadino broliu vien todėl, kad jiedu kartu augo vaikų namuose, o paskui tapo Irkinių kaimo (Plungės raj.) gyventojos Olgos Žukauskienės įvaikiais ir beveik dešimtmetį gyveno jos namuose. Kitas pareigūnų sulaikytas vyrukas buvo netolimoje kaimynystėje gyvenantis Andrius Pocius. Kuomet šiedu pareiškė, jog "bravoras" ne Jurkaičių ir šie čia niekuo dėti, policininkai esą Loretą iškart paleidę ir liepę eiti namo. Nors jos vyras Ričardas sugrįžo gana greitai, gal už kokių penkių minučių, L. Jurkaitienė tikino, jog būtent dėl jo dar kartą patyrė stiprų sukrėtimą - esą šįkart ji išsigando, kad pareigūnai vyro neapkaltintų "samagono" virimu ir neišsivežtų... Moteris mano, jog pareigūnai nekreipė dėmesio į tai, kad ji esanti nėščia ir tai labai gerai matėsi... Visi šie išgyvenimai ją stipriai paveikė. Po kiek laiko moteris pajuto skausmus, prasidėjo sąrėmiai.
Pagimdė negyvą sūnų
Kitą naktį kartu gyvenantis brolis (tas pats Arsenas) nubėgęs pas kaimynus iškvietė greitąją pagalbą, kuri ją atvežė į Plungės rajono ligoninę. L. Jurkaitienė teigė, jog ją priėmęs gydytojas I. Murašovas pareiškė negirdys kūdikio širdies tonusų. Po kiek laiko skausmų iškankinta moteris buvo išvežta į Klaipėdą. Uostamiesčio medikai esą ėmę priekaištauti, kodėl ji taip vėlai į juos kreipėsi. Galiausiai jie patvirtino, jog kūdikis negyvas. Praradusi sūnų, moteris sakė negalėjusi su tuo susitaikyti, todėl nusprendusi ieškoti teisybės. Vyras (jis raštingesnis, nes Loreta baigusi tik 7 klases) parašė pareiškimą prokuratūrai.
Nusprendė ieškoti teisybės
- Kažkoks teisingumas vis dėlto turi būti, - tvirtino L. Jurkaitienė. - Galbūt aš nieko nelaimėsiu, nes puikiai suprantu, kad visi pareigūnai srebia bulvienę iš vieno katilo, tačiau tylėti negaliu. Jeigu ir nepriteis kompensacijos (moteris negalėjo nurodyti, kokios pinigų sumos ji norėtų už prarastą kūdikį), tai bent tegul nubaudžia policininkus.
L. Jurkaitienė vėliau pasiguodė, jog dabar taip pat nesijaučia rami. Ji bijo, kad keršydami už tai, kad kreipėsi į prokuratūrą, pareigūnai iš tiesų jos trobos "nepakeltų į viršų", t. y. nesusprogdintų. Tačiau Loreta sako negalėjusi tylėti, nes kentėjo ne vien ji, bet ir mažamečiai sūnūs (esą jie taip pat buvo išgąsdinti, nes po policininkų apsilankymo išbėgo į lauką ir puolė prie šalia namo besiganiusių ožkų - šalia jų mažyliai jautėsi saugūs).
Policininkai vykdė savo pareigą
Plungės rajono PK savivaldybių policijos vyresnysis inspektorius Vaclovas Višinskis patikino, jog iš savo pavaldinių - jaunesniųjų inspektorių sulaukė kitokio šio įvykio aiškinimo. Minėtu laiku policija gavo pranešimą apie tai, jog Žvirblaičių kaime, netoli Jurkaičių sodybos esančiame miškelyje gaminama naminė degtinė. Čia buvo pasiųstas keturių pareigūnų ekipažas. Policininkams teko gerokai paklaidžioti, kol jie surado nurodytą vietą. Vienas iš šioje operacijoje dalyvavusių jaunesniųjų inspektorių teigė, jog naminės degtinės gaminimo vieton jie atsėlino iš priešingos, nei stovi Jurkaičių sodyba, pusės. Besiartinant vyrai išgirdo, kaip moteriškas balsas ėmė šaukti, jog reikia bėgti, slėptis nuo policijos. Pro medžius, ant kalniuko esančios Jurkaičių sodybos kieme pareigūnai pamatė degtindarius bandžiusią įspėti moterį. Gi naminukės gamintojai buvo visai šalia ir tą akimirką puolė bėgti. Vienas iš jų su savimi nešėsi bidonėlį skysčio (vėliau paaiškėjo, jog tai ką tik išvirta naminė degtinė). Nesupratę, iš kur gali pasirodyti policininkai, jie papuolė tiesiai šiems į rankas. Pasirodo, jog nusikaltimo vietoje buvo sulaikyti jau anksčiau minėti A. Žukauskas ir A. Pocius. Kadangi pareigūnai pastebėjo nuo "bravoro" sodybos pusėn sprunkantį dar vieną vyriškį bei nusprendę, jog jis gali būti degtindarių bendrininkas, nuėjo jo ieškoti. Du policininkai netrukus atsivedė sodybos šeimininką Ričardą Jurkaitį. Tuomet sulaikytieji puolė aiškinti ir įtikinėti, jog šis vyriškis čia niekuo dėtas - tiesiog tuo metu ėjęs į upelį vandens, todėl pareigūnai jį paleido.
Geriausia gynyba - puolimas?
Dešimt metų apylinkės inspektoriumi dirbąs Artūras Pakeltis teigė neabejojąs, kad, pamačiusi pareigūnus, L. Jurkaitienė galėjusi išsigąsti.
- Kaipgi neišsigąsi? - tarsi pats savęs klausė pareigūnas. - Tačiau kam tuomet reikėjo leisti šalia savo namų įrengti naminės daryklą? Juk vėliau iš ten išvežėme metalinį dviejų su puse kubo talpos katilą, kurį atgabenti miškelin buvo galima tik par Jurkaičių sodybos kiemą... Vadinasi, sutuoktiniai tikrai turėjo žinoti, kas dedasi jų žemėje... Manau, kad kreipdamasi į prokuratūrą, L. Jurkaitienė pasirinko savotišką gynybos būdą. Jai tikriausiai svarbu, kad A. Žukauskas ir jo kolega išvengtų atsakomybės (už naminės degtinės gamybą ir realizavimą numatytos gana griežtos bausmės - iki 8-erių metų nelaisvės bei bauda iki 12 000 litų). Aišku ir tai, jog šie vyrukai buvo tik kažkieno užsakymo vykdytojai. Tikrieji "bravoro" šeimininkai buvo ne jie...
Tikrasis "bravoro" savininkas rankų nesitepa
Beje, policininkai tvirtino matę, kaip iš Jurkaičių kiemo išvažiavęs raudonas automobilis, todėl mano, jog būtent juo buvo atvykęs tikrasis "bravoro" savininkas, kuris ir įspėjo sutuoktinius apie policijos operaciją. Be to, L. Jurkaitienės (net nepastebėję, jog ji nėščia) atžvilgiu jie nevartoję jokio smurto, jos nei stumdę, nei gąsdinę nei vedęsi link daryklos - tiesiog tam nebuvo jokios būtinybės. Vyresnysis inspektorius V. Višinskis tikino, jog nagrinėjant šį klausimą, galima įvairiai samprotauti ir atrasti nemažai priežsčių, dėl kurių galėjo gimti negyvas kūdikis. Jo nuomone, šiuo atveju nereikėtų pamiršti ir medikų vaidmens...
Šeimai priekaištų nėra
Alsėdžių ambulatorijos vedėja Zina Bartašienė patikino, jog būdama nėščia, L. Jurkaitienė reguliariai lankėsi pas gydytojus, tačiau taip pat paaiškino, kad ši moteris du kartus gulėjo ligoninėje dėl gresiančio persileidimo. Priežastys, dėl kurių L. Jurkaitienė neteko kūdikio, gali būti įvairios - sunkūs darbai, skubus ėjimas ar bėgimas, stiprus susijaudinimas, išgąstis, stresas. Kaip jau buvo minėta, tik ekspertai galės tiksliai atsakyti į šį klausimą.
Beje, Alsėdžių seniūnijos seniūnė Domicelė Platakienė bei socialinė darbuotoja Daiva Sprainienė patikino, jog Loreta ir jos nuolatinio darbo neturintis vyras gyvena gana kukliai, tik iš šeimos pašalpų bei savo ūkio (laiko galvijų, kiaulių, turi daržą), tačiau negirtauja, prižiūri vaikus - šie nebūna alkani. Tiesa, šiuose namuose trūksta švaros ir tvarkos, tačiau namų šeimininkė žadėjo susitvarkyti. Loretą seniūnė apibūdino kaip labai energingą ir stiprią bei savęs netausojančią, tačiau nemažai skaudžių gyvenimo smūgių patyrusią moterį.
Skaudi praeitis
Loreta nežino, kas jos tėvai. Ji buvo palikta ir nuo keturių mėnesių augo Kauno kūdikių, o vėliau vaikų globos namuose. Kai mergaitei sėjo aštuoneri metai, ją bei dar du globos namų auklėtinius - Arseną ir Nataliją įsivaikino jau minėta O. Žukauskienė. Deja, tiek ji, tiek Arsenas prisipažino šioje šeimoje patyrę visko - ir gero, ir blogo. Kuomet dirbdama pas ūkininkus Loreta susipažino su 12 metų vyresniu Ričardu ir už jo ištekėjusi apsigyveno uošvių dovanotoje sodyboje, čionai po kiek laiko priglaudė ir savo įbrolį Arseną. Moteris teigė, jog Arsenas jai - lyg tikras brolis, todėl stengiasi jam padėti. Nuolatinio darbo (dėl silpnos sveikatos) negalįs susirasti 23 metų vaikinas teigė, jog nepažįstamam vyriškiui pasiūlius darbo, jis sutiko ir dar kartu pavadino kaimyną Andrių. Esą tik vėliau jeidu sužinoję, jog teks virti naminę. Už šį darbą šeimininkas pažadėjęs 5 litrus naminės degtinės.
- Pirmą kartą pabandžiau užsidirbti (nėra ką valgyti, nes pas ūkininkus dirbti per sunku, esu silpnos sveikatos) ir įkliuvau, - guodėsi didelėn bėdon patekęs A. Žukauskas. - Juk negalėjau sėdėti Loretai ir jos vyrui ant sprando, o pačiam išgyventi labai sunku...
Beje, tiek Alsėdžių seniūnijos seniūnė, tiek patys Plungės rajono policijos pareigūnai pripažino, jog gaudant degtindarius, kurių šiuo metu gana daug, paprastai įkliūva tiktai "smulkios žuvelės". Šiuo "bizniu" užsiimantys "verslininkai" patys nerizikuoja...
