Su negaliojančiu autobuso bilietėliu važiavusi ir įkliuvusi panevėžietė pedagogė baudos nesikrato, tačiau moteris įsitikinusi: prie pašalinių žmonių jos asmens kodą paviešinę kontrolieriai pažeidė jos teises.
Vienos Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklos mokytoja Aldona G. į „Panevėžio balso“ redakciją užsuko pasidalyti nesėkmingo pasivažinėjimo miesto Autobusų parko maršrutiniu autobusu istorija.
Taip reikia, ir viskas
„Kad per savo kvailą galvą teks mokėti baudą, neneigiu, – prisipažino moteris. – Pati kalta, kad, neapsižiūrėjusi, kontrolieriams, tikrinusiems važiavimo bilietus, padaviau ne tos dienos pažymėtą bilietą. Nuo baudos net negalvoju išsisukinėti. Ją sumokėsiu, kaip priklauso. Tačiau nustebino kitas dalykas: kodėl kontrolieriams prireikė asmens kodo?“
Anot pedagogės, būtent jo, įsisodinę į savo autobusiuką, jos pirmiausia ir paprašė kontrolieriai.
„Sužinoję asmens kodą, – tęsė pasakojimą ponia Aldona, – kontrolieriai kažkam paskambino mobiliuoju telefonu ir jį padiktavo. Buvo paaiškinta, kad taip išsiaiškino, ar nesu šiais metais bausta. Bėda ta, kad diktuojamą asmens kodą girdėjo ir daugiau žmonių, sėdinčių kontrolierių autobusiuke.“
Į moters pasipiktinimą niekas nekreipė dėmesio – jai buvo pasakyta, esą tokie yra nurodymai ir taip elgiamasi su visais pagautais zuikiais. Ir jeigu prasižengėlė nebūtų turėjusi asmens dokumento, tapatybei nustatyti būtų buvusi nuvežta į policiją.
„Beje, tą kartą, be manęs, buvo sulaikytos dar dvi be bilietų važiavusios moterys, – pridūrė Aldona G. – Iš jų taip pat buvo pareikalauta asmens duomenų.“
Kodo reikalavo teisėtai
Sučiuptai su negaliojančiu bilietu pedagogei administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas Panevėžio autobusų parko bendrovėje.
„Nuvažiavau į Autobusų parką ir pabandžiau išsiaiškinti, kodėl buvo garsiai viešinamas asmens kodas, – pasakojo ponia Aldona. – Klausiau, ar taip nepažeidžiamos žmogaus teisės. Be to, įdomu buvo sužinoti, kodėl ir kam apskritai reikalingas asmens kodas – juk negalima be žmogaus sutikimo neaišku kokiems tikslams reikalauti asmens duomenų. Deja, normalaus paaiškinimo taip ir neišgirdau.“
Moteriai buvo pasakyta, kad kontrolieriai elgiasi teisėtai – Autobusų parkas turi teisę reikalauti pažeidėjo asmens duomenų, tačiau jeigu ji tuo klausimu norinti dar vienos nuomonės, viską paaiškins Panevėžio autobusų parko vadovybė.
Deja, pasak ponios Aldonos, tądien – praėjusį penktadienį – nebuvo nė vieno įmonės vadovo, kuris būtų sunerimusiai mokytojai paaiškinęs, ar teisėtai reikalautas jos asmens kodas.
Vakar jau žurnalistams paskambinus į įmonę Marketingo skyriaus vadybininkė Vaiva Merfeldienė paaiškino tik tiek, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bendrovei Panevėžio autobusų parkui suteikė teisę kaupti ir naudotis asmens duomenimis. Ji teigė, esą jie reikalingi nustatyti, ar prasižengęs asmuo nebuvo baustas anksčiau. Pagal tai sprendžiama, kokio dydžio baudą pagautam zuikiui skirti.
Daugiau V. Merfeldienė nieko neaiškino. Tik pasiūlė pabendrauti su bendrovės generaliniu direktoriumi Rimantu Petukausku. Esą jis viską išsamiai paaiškins.
Kontrolierius išteisino
Autobusų parko vadovas R. Petukauskas „Panevėžio balsui“ parodė iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos gautą sprendimą, kad bendrovė įregistruota Asmens duomenų valdytojų valstybės registre ir turi teisę kaupti asmens duomenis ir juos naudoti.
„Nuo sausio 1-osios įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, – aiškino Autobusų parko vadovas. – Taip atsirado galimybė pažeidėjui pasinaudoti galimybe mokėti 50 procentų mažesnę baudą – 30 litų. Tačiau yra sąlyga, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Be to, pataisius kodeksą nebeleidžiama baudų už važiavimą be bilieto susimokėti vietoje. Sulaikius pažeidėją surašomas tik protokolas, o bauda mokama Panevėžio autobusų parke arba Autobusų stoties bilietų pardavimo kasoje.“
Dar kartą pasiteiravus, kam reikia iš zuikių išgauti asmens kodą, R. Petukauskas paaiškino. „Kadangi atsirado galimybė sumokėti pusę minimalios baudos, kuri šiaip siektų 60 litų, būtina sužinoti, ar žmogus nebuvo baustas anksčiau. Todėl reikalingi asmens duomenys, kaupiami Autobusų parke.“
Pagal asmens kodą, dar kartą priminė bendrovės vadovas, nustatoma, ar pažeidėjas baudžiamas pirmą kartą. Jeigu zuikis pasirodo esąs nepiktybinis ir kontrolieriams nebuvo įkliuvęs anksčiau, jam surašomas administracinis nurodymas mokėti mažesnę baudą.
„Žinau tą atvejį, apie kurį kalbate, – buvo atviras R. Petukauskas. – Kontrolieriai jokio nusižengimo nepadarė. Be to, asmens kodas buvo padiktuotas ne bet kam, o bendrovės darbuotojui, sutikrinusiam duomenis.“
Autobusų parko generalinis direktorius apgailestavo, kad įvyko toks nesusipratimas – esą pažeidėjai būtų buvę daug paprasčiau išaiškinti vietoje, kodėl baudai paskirti prireikė asmens duomenų.
Baudomis užsiima ne tie
Pokalbio su R. Petukausku metu paaiškėjo, jog zuikių gaudymas Panevėžio vežėjams apskritai yra skaudi tema. Autobusų parko vadovo nuomone, pažeidėjų, važinėjančių miesto autobusais be bilietų, baudimu užsiimti turėtų tikrai ne bendrovės vadovybė. „Tai visai ne „uabo“ reikalas, – tvirtino jis. – Baudomis privalėtų užsiimti policija arba Savivaldybėje įsteigta administracinė komisija. O dabar tuo užsiima pats bendrovės generalinis direktorius. Jis ir skirsto baudas.“
Anot R. Petukausko, vertėtų pagalvoti apie kitokią zuikių gaudymo sistemą.
„Pavyzdžiui, Klaipėdoje ir Vilniuje tokį darbą atlieką Viešosios įstaigos, kurioms lėšas skiria tų miestų savivaldybės. Pas mus yra kitaip. Pažeidėjams gaudyti per metus išleidžiame pusę milijono, o į valstybės iždą keliauja apie 60 tūkstančių litų surinktų zuikių baudų. Beje, tie pinigai bendrovės nepasiekia – iš valstybės iždo jie patenka į Savivaldybės biudžetą.“
