Profesionalioje 10 raundų bokso dvikovoje tarpinėje svorio kategorijoje iki 150 svarų (68,08 kg) susitiksiantys kovotojai pasirodys prieš pagrindinę vakaro akistatą, kurioje pagal kikbokso taisykles susirems Sergejus Maslobojevas ir Dominykas Dirkstys.
Pirmą kartą 2020 metais į profesionalų ringą žengęs K. Fourie 2024-aisiais tapo IBF Afrikos lengvojo svorio čempionu, o po nesėkmingo bandymo 2025 metais iškovoti IBO tarpkontinentinį diržą, pakilo į aukštesnę svorio kategoriją, kurioje 2026-aisiais jau spėjo iškovoti dvi pergales nokautais. „BoxRec“ pusvidutinio svorio kategorijos reitinge afrikietis užima 133-ąją vietą, kai tuo tarpu E. Stanionis rikiuojasi 19-as, o prestižiniame „The Ring“ reitinge – net 4-as.
Nors dabar lietuvis intensyviai ruošiasi sugrįžimui, pastarieji metai jam atnešė daug dvejonių. Boksininkas neslepia, kad buvo pasiekęs ribą, kai norėjo viską mesti ir ieškoti kitos veiklos.
„Ta pauzė – labai sunki diskusija. Iš tikrųjų niekada negalvojau, kad atsidursiu tokioje vietoje, nes jau buvau realiai paleidęs sportą, – atviravo E. Stanionis. – Nenorėjau sportuoti, nemylėjau jo dėl visokių vadybininkų, dėl kovų, dėl laukimo.“
Emociniai kalneliai sportininką lydėjo ne vieną mėnesį. Vieną dieną jis jausdavosi pasiruošęs kalnus nuversti, o kitą – vėl galvodavo apie karjeros pabaigą.
„Man patinka sportuoti ir patinka ši sporto šaka, nes su ja užaugau, bet tiesiog atsikeldavau ir sakydavau: „Viskas, baigiu karjerą, galvosiu, ką darysiu kito.“ Pradedu galvoti kažką kito, praeina savaitė, tada nueinu į salę, į bokso treniruotę, ir galvoju, kad dar galiu, noriu, – pasakojo boksininkas. – Tada kitą dieną vėl nenoriu. Taip tęsėsi kokius septynis mėnesius, nemeluosiu.“
Svarbų vaidmenį šiame etape suvaidino E. Stanionio žmona Emilija, kuri subtiliai skatino jį sugrįžti į rutiną, tačiau nedarė spaudimo.
„Emilija man sakydavo, kad turiu nueiti į vyrišką aplinką, pasportuoti, pasisparinguoti. Aš sakydavau, kad nenoriu jokių sparingų, man jau viskas atsibodo, – prisiminė kaunietis. – Iš tikrųjų ji labai paskatino, nes nespaudė manęs, kad būtinai privalau treniruotis. Tiesiog davė erdvės apmąstyti, kiti žmonės irgi prie to prisidėjo.“
Visgi galutinį sprendimą sugrįžti į profesionalų sportą lėmė paties kovotojo vidinis noras ir atgimusi motyvacija.
„Bet dienos pabaigoje man pačiam reikėjo vėl atrasti tą ugnį. Be ugnies, sakiau, tikrai nesportuosiu, nes tai ne ta sporto šaka, kur gali sportuoti dėl pinigų ar dar kažko, – pabrėžė E. Stanionis. – Noriu sportuoti, kad gerai jausčiausi ir parodyčiau geriausią savo versiją.“
Viena iš priežasčių, kodėl lietuvis jautė tokį didelį nusivylimą, yra negailestinga bokso politika. Būdamas iš mažos šalies, jis nuolat susiduria su nelygiomis sąlygomis lyginant su didžiųjų valstybių atstovais.
„Pasakysiu, kur yra problema – mes esame iš mažos šalies. Jeigu būčiau iš Anglijos, Pietų Amerikos ar Jungtinių Amerikos Valstijų, visi vadybininkai būtų suinteresuoti, stebėtų ir norėtų mane iškelti, – aiškino E. Stanionis. – Pavyzdžiui, esu iš Kauno, o ten yra kovotojai iš Niujorko – juos kelia, nori, kad jie būtų garsūs, suteikia visas sąlygas, kad jų šansai laimėti būtų 80 prieš 20.“
Dėl šios priežasties lietuvis ringe dažnai turėdavo rizikuoti viskuo, net ir tuomet, kai jo fizinė būklė toli gražu nebuvo ideali.
„Aš visą laiką eidavau 50 prieš 50 arba 40 prieš 60. Žinau, kad viskas yra prieš mane. Jeigu kažkurioje vietoje suklupsiu, bus viskas, – teigė sportininkas. – Kiek kovų kovojau ir sirgdamas, ir traumuotas, bet niekam to nepasakysi. Karjeros pradžioje labai reikia finansų, o tuo pačiu bijai, kad jeigu nekovosi ir pasakysi, jog esi traumuotas, tavęs atsisakys. Traumuotų niekam nereikia šioje sporto šakoje.“
Savo kailiu patyręs teisinius ginčus su buvusiais atstovais, E. Stanionis puikiai supranta, kokia negailestinga gali būti ši industrija.
„Per savo karjerą sužinojau, ką Mike'as Tysonas seniai pasakė – tau reikia labai gero advokato ir viskas. Ten tikrai yra labai supuvusi virtuvė, – neslėpė nusivylimo lietuvis. – Kiekvienas nori kažko iš tavęs. Vienas nori vieno, tada ateina kitas ir sako: „Ateik pas mane“. Jeigu nueisi, tave po teismus užtampys dvejus ar trejus metus. Ten labai nešvaru. Bokse tikrai taip yra. Nežinau, kiti gal turi gerų istorijų. Mano istorija ne pati geriausia, bet turbūt ir ne pati blogiausia.“
Paklaustas, ar situacija pasikeistų bendradarbiaujant su tokiais pasaulinio lygio vadybininkais kaip Eddie Hearnas, boksininkas neabejojo to nauda.
„Manau, kad lengviau. Jeigu pas E. Hearną pakliūtum, tikrai būtų lengviau“, – pripažino E. Stanionis.
Šiuolaikiniame koviniame sporte vis didesnę reikšmę įgauna ne tik rezultatai ringe, bet ir gebėjimas kurti šou už jo ribų. Nors lietuvis nėra linkęs veltis į žodžių karus, jis supranta šio aspekto svarbą.
„Iš tikrųjų niekada nebuvo taip, kad pats norėčiau daug kalbėti. Mačiau visokių nuomonės formuotojų, kurie ateina į sportą, bet šiai dienai tai duoda naudą, – tendencijas pastebėjo E. Stanionis. – Kas daug kalba, tas sulaukia daug patiktukų, peržiūrų, žiūrimumo ir tikrai visus stebi. Keista, bet jeigu du kovotojai susipyksta, juos stebėti yra įdomiau.“
Reaguodamas į populiarėjančias tiesiogines treniruočių transliacijas, kovotojas neatmetė galimybės ateityje suorganizuoti bendrą projektą su Ignu Pauliukevičiumi.
„Manau, kad tikrai galime rasti bendrą kalbą“, – šyptelėjo boksininkas.
Pagrindinis E. Stanionio tikslas išlieka pasaulio čempiono diržas, tačiau tam būtina išlaikyti aktyvumą ir neprarasti pozicijų reitinguose. Būtent todėl ši kova Kaune yra kritiškai svarbi.
„Pirma reikia išlikti reitinguose, todėl dabar ir kovoju. Jeigu nekovočiau dar savaitę ar dvi, mane išmestų iš reitingų, – situaciją detalizavo E. Stanionis. – Aišku, paskui grįžčiau ne į žemiausią poziciją, bet vis tiek čia buvo tas taškas, kur turiu sukovoti iki rugsėjo 27 dienos, kad neiškrisčiau iš reitingų.“
Aukštos pozicijos reitinguose atveria duris į didžiąsias kovas, ypač dabar, kai į bokso pasaulį aktyviai įsitraukė įtakingi asmenys iš Artimųjų Rytų.
„Iš tikrųjų dabar visiškai nesekiau reitingų. Žinau, kad „The Ring“ žurnalo reitinge esu ketvirtas, – pasakojo kovotojas. – Atvirai pasakius, reitingai reikšmingi, kai nori laimėti titulą, nes ten pozicionuoja geri vadybininkai.“
Vertindamas varžovus, E. Stanionis pabrėžia, kad skaičiai popieriuje dažnai neatspindi realaus pavojaus ringe.
„Kalbant apie pačius kovotojus, pavyzdžiui, karjeroje esu kovojęs su varžovais, kurie turi 15 laimėjimų ir aštuonis pralaimėjimus. Ant popieriaus atrodo, kad turiu laimėti lengvai, bet būna labai sunku, – patirtimi dalijosi lietuvis. – Jie turi patirties pralaimėdami, o jeigu tie pralaimėjimai buvo prieš gerus kovotojus, jie gavo daug patirties. Kaip sakau, rekordas kartais nepasako realybės.“
Šiuo metu treniruočių stovykla jau eina į pabaigą, o lietuvis džiaugiasi galėjęs dirbti su aukšto lygio sparingo partneriais.
„Mano stovykla jau baiginėjasi. Liko dar viena labai sunki savaitė. Prieš tai jau turėjau kelias sunkias savaites, todėl po truputį krūviai mažės, bet dar kokias 10 dienų bus labai sunku, – pasiruošimo grafiką atskleidė sportininkas. – Į praėjusią stovyklą buvome atsivežę užsieniečius, buvo neblogi partneriai. O dabar atvežė tikrai gerus. Buvo suomis 13-0 ir belgas 18-0. Vienas keturis raundus su manimi dirba, tada kitas keturis. Kitą dieną vienas penkis raundus, kitas penkis. Tikrai gero darbo duoda. O šiaip Lietuvoje, kai pradėjau ruoštis, kovojau su visa Lietuvos rinktine.“
Pasiruošimo metu E. Stanionio salėje apsilankė ir UTMA organizacijos kovotojai, norėję pasisemti patirties iš bokso profesionalo.
„Buvo ir I. Pauliukevičius, ir Naglis Kanišauskas“, – atskleidė E. Stanionis.
Lietuvis negailėjo gražių žodžių kitų disciplinų atstovams, kurie nebijo išeiti iš savo komforto zonos ir tobulinti bokso įgūdžius.
„Aš juos labai gerbiu dėl to, kad jie ateina į kitą discipliną. Jie galėtų likti savo sporte ir niekur nesirodyti, bet tai parodo, kad jie nori tobulėti ir būti geresniais kovotojais, – pagarbą atidavė E. Stanionis. – Už tai jiems tik pagarba. Visą laiką bokse taip žiūrėdavau: jeigu kas nors ateina iš kikbokso ar iš muaitai į boksą, atiduodu pagarbą, nes jie nori būti geresni savo sporto šakoje.“
Anot jo, būtent darbas rankomis yra esminis elementas, kurį kikboksininkai siekia patobulinti bokso treniruotėse.
„Manau, kad bokso elementai yra pagrindiniai. Kojos ne pas visus vienodai dirba, bet pagrindas vis tiek yra kova rankomis, – aiškino boksininkas. – Vienas kovotojas labiau rankomis dirba, kitas labiau kojomis. Tas, kuris dirba rankomis, rinksis eiti į boksą tam, kad dar patobulėtų.“
Nors dabar E. Stanionis yra puikios fizinės formos, jis prisiminė ir sunkesnius laikus po operacijos, kai svarstyklės rodė neįprastus skaičius.
„Dabar sveriu 82 kilogramus. Vieną kartą po operacijos nesisisvėriau, atrodžiau nelabai kaip, – prisiminė didžiausią savo svorį kovotojas. – Realiai su savimi prieš veidrodį turėjau diskusiją, ar noriu likti toks, ar noriu grįžti į save. Teko ilgai paplušėti.“
Kalbai pasisukus apie D. Dirksčio asmenybę ir galimą jų tarpusavio dvikovą, E. Stanionis išliko kategoriškas ir pabrėžė, kad savo nuomonės nekeičia.
„Ne, mano nuomonė nesikeičia. Jeigu turiu vieną nuomonę, prie jos ir lieku“, – apie tai, ką mano apie D. Dirkstį sakė boksininkas.
Lietuvis pastebi, kad D. Dirkstys yra linkęs diktuoti savo sąlygas oponentams, tačiau su juo toks scenarijus nepraeitų.
„Jis visiems siūlo savo svorį, savo taisykles ir panašiai. Būtų smagu, nes jis visiems tas sąlygas dėlioja įsivaizduodamas, kad yra karalius: tu mesi tiek, tu darysi tą, aš darysiu aną, – ironizavo E. Stanionis. – Jis turėtų viską daryti pagal mane, tada galėtume kovoti.“
Jei tokia kova kada nors įvyktų, E. Stanionis neabejoja, kad pats pateiktų savo reikalavimų paketą.
„Jis visiems kitiems tą daro, siūlo visokius variantus, todėl aš irgi jam galiu pasiūlyti savo variantus ir tada kovosime“, – teigė sportininkas.
Prakalbęs apie galimas taisykles, boksininkas prisiminė D. Dirksčio problemas metant svorį ir pateikė ekstremalų kovos formatą.
„Svorio daug mesti jis negalėtų, nes vėl važiuotų į ligoninę kaip anksčiau. Tai buvo faktas – metė svorį, dehidratavo ir važiavo į ligoninę. Tai jau blogas variantas, – priminė boksininkas. – Jis visiems sako, kad norėtų kovų be raundų, be minučių limitų, kol kažkuris pirmas pasiduos. Aš labai norėčiau tokių taisyklių. Kaip sakoma, kol kažkas mirs. Būtų smagu. Kai baigsiu profesionalią karjerą.“
Paprašytas įvertinti didžiausią D. Dirksčio pasiekimą ringe, E. Stanionis išskyrė vieną konkrečią dvikovą.
„Sakyčiau, pergalė prieš Naglį Kanišauską. Tikrai to netikėjau“, – atsakė E. Stanionis.
Artėjant „UTMA 19“ turnyrui, E. Stanionis puikiai supranta, kad didžiausias sirgalių dėmesys bus nukreiptas į S. Maslobojevo ir D. Dirksčio akistatą.
„Žmonėms tikrai įdomiau jų kova negu mano. Tai faktas. Nežinau“, – pripažino boksininkas.
Nors iš pradžių abejojo, ar ši intriguojanti dvikova apskritai įvyks, dabar E. Stanionis yra įsitikinęs, kad abu kovotojai žengs į ringą.
„Bus įdomi kova. Pradžioje galvojau, kad jis neis į ringą, bet dabar manau, kad tikrai ateis, – svarstė E. Stanionis. – Jis jau yra prisikalbėjęs, todėl nori nenori, tikrai išeis kovoti. Bus taip, kaip turi būti.“
Vertindamas S. Maslobojevo pažadus greitai užbaigti kovą, boksininkas pritarė, kad patyręs kovotojas neturėtų dirbtinai ilginti dvikovos.
„Nežinau, ką reiškia kankinimas. Nelabai tikiu, kad jis temps gumą. Jeigu kovotojas ras vietą nokautuoti, tai ir nokautuos, – neabejojo boksininkas. – Nemanau, kad gumos tempimas yra realus. Nebent norėtų labai nuvarginti, bet jeigu rasi būdą, tai nokautuosi. Žmonėms labiau patinka nokautai, o ne visus raundus žiūrėti, kaip kankini varžovą.“
Prieš artėjančią kovą daug diskusijų sukėlė D. Dirksčio patirta rankos trauma, tačiau E. Stanionis atskleidė įdomių detalių iš užkulisių ir patikino, kad tai nesutrukdys jam pasirodyti ringe.
„Iš tikrųjų, kas yra juokinga? Daug kas galvoja, kad jis man labai nepatinka. Iš dalies jis daug šneka, bet jis daug pastatė ir šioje kovoje. Jis daug šnekėjo apie Sergejų Maslobojevą, – analizavo E. Stanionis. – Ši kova dabar bus didelė dėl to, kad jis daug šneka. Kai jis gavo traumą, manęs Viktoras paprašė pagalbos. Aš jam tiesiogiai nepadėjau, bet išėjo taip, kad per Viktorą suradau daktarą, tačiau jis ten net nesugebėjo nueiti. Čia jau atskira diskusija. Bet kiek viską mačiau, jis tikrai galės kovoti. Ten viskas gerai, viską padarė, ką reikėjo, ir nėra kažkokia labai sudėtinga trauma. Spėti iki kovos įmanoma, greičiausiai jis labai seniai gavo tą traumą. Jis jau sportuoja, tikrai ruošiasi.“
Žvelgdamas į savo paties ateitį, E. Stanionis yra pasiryžęs išlaikyti aukštą tempą.
„Planuoju kovoti. Dabar neturiu suplanuotų kovų, bet noriu jų turėti kuo daugiau, – ateities planais dalijosi E. Stanionis. – Tikrai norėčiau trijų kovų per metus, tai būtų idealiausia. Dvi irgi tiktų, jeigu tai būtų 10 ar 12 raundų kovos. Pirmiausia reikia sužinoti, kur kovoti, bet noriu būti aktyvus. O kalbas ir istorijas, kad jau baigiau karjerą, pamirškime. Daugiau to nebus.“
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
