Giedra AKAVICKIENĖ

Cigarečių pakelis telšiškiui Stasiui Rupeikiui vos nekainavo gyvybę. Nukentėjusiojo žmona Ieva Rupeikienė su siaubu prisimena tą nelaimingą vakarą. Išeidama į vaikų darželį anūko pasiimti, moteris paliko po kasos operacijos sveikstantį vyrą namuose.

Balkone rūkantį Stasį užkalbino pro šalį ėjęs kaimynas. Vyrai nutarė parūkyti lauke ir prisėdo ant suoliuko prie laiptinės. Jiems besišnekučiuojant, priėjo du jaunuoliai. Iš pradžių nepažįstamieji atrodė draugiški. "Nu, vyrai, ar iš darbo grįžote? Mes tai iš darbo, esame prikalę", - neslėpė jie. Stasys atsakė, jog esąs invalidas, o jo kaimynas pasisakė esąs dirbantis. Kas vyko toliau, Stasys nieko neprisimena. Jis lyg per sapną girdėjęs žodžius: "Atiduok, ką turi". "Mane spardė kaip kamuolį, o aš susirietęs kentėjau. Abiem rankomis užsidengiau pilvą, saugodamas po kasos operacijos likusią žaizdą", - sakė plėšikų padarytus sužalojimus besigydantis Stasys.

Iš sulaužytos Stasio nosies pasipylė kraujas, nuo smūgių dviejose vietose lūžo dešinė ranka, du šonkauliai, kurie pradūrė plaučių plėvę. Palikę kieme gulėti be sąmonės susmukusį vyriškį, nusikaltėliai pasišalino.

Atsipeikėjęs Stasys dejuodamas nušliaužė į savo laiptinę, kur jo aimanas išgirdo kaimynė. Moteris iškvietė policiją ir apie nelaimę telefonu pranešė Ievai.

Stasys atsidūrė Telšių apskrities ligoninės Reanimacijos skyriuje. Tuo tarpu sumuštas ištinusiu veidu kaimynas atsisakė vykti Greitosios medicinos pagalbos mašina.

Į Traumatologinį skyrių perkeltas Stasys papasakojo, kad, kol guli lovoje, dar nieko. "Vos pajudu, suima siaubingi skausmai, atrodo, kad šonkauliai lenda į plaučius. Be jokios priežasties sumuštas turiu spjaudytis kraujais ir dar džiaugtis, kad likau gyvas", - sakė Stasys.

Nežinia, kaip šis banditų išpuolis paveiks nukentėjusiojo sveikatą ir tolimesnį gyvenimą. Ekskavatorininku dirbantis Stasys sunerimęs, kad dėl patirtų traumų ilgai, galbūt net tris mėnesius, bus nedarbingas. "O kas bus, jeigu prarasiu mėgstamą darbą?" - jo galvoje sukasi klausimas. Ieva ir Stasys Rambyno gatvėje esančiame daugiabutyje gyvena nuo jo pastatymo. Per tuos septyniolika metų prieš namo gyventojus jokių išpuolių lyg ir nebuvo, tiesa, po langais kartais susimušdavo įkaušę nepažįstami jaunuoliai.

Užauginusi penkis sūnus, sulaukusi šešių anūkų, Ieva jos vyrą sužalojusiems nusikaltėliams nelinki paties blogiausio. "Kas iš to kalėjimo, ten dar daugiau pasisemia blogio. Geriausia jiems būtų bausmė - pajusti, ką reiškia fizinis skausmas, iškentėti tai, ką jie padarė Stasiui", - įsitikinusi moteris.

Pasak Ievos, pamačiusi skriaudžiamą žmogų, nors ir visai nepažįstamą, ji nepraeitų pro šalį, tarsi nieko nebūtų atsitikę, o pultų gelbėti. Drąsi moteris tikino jau mąstanti, kaip kitą kartą jos šeimai reikėtų gelbėtis nuo užpuolikų. "Jeigu leis galimybės, savigynai įsigysiu pistoletą", - nusprendė vyrą slauganti telšiškė.

* Stasys Rupeikis: "Man pasisekė, kad likau gyvas". Kieme šalia suolelio plėšikai be gailesčio suspardė savo auką.