Suomijoje gyvenanti žmogaus teisių gynėja Oksana Čelyševa, kurios veikla erzina ne tik Kremliaus, bet ir Lietuvos specialiąsias tarnybas, teigia esanti pasibaisėjusi vadinamųjų Lietuvos politinių „pragmatikų“ cinizmu. Kartu ji perspėja, kad didieji rusofobai tik stiprina Kremliaus vanagų pozicijas.
Pasak O. Čelyševos, siūlymas, vardan gerų santykių su Kremliumi, pamiršti Rusijoje vykdomas politines žmogžudystes ir režimo nusikaltimus – amoralus. „Kiek kainuoja žmogaus gyvybė? Ar egzistuoja ta suma mokama samdomam žudikui, apie kurią išgirdę visi kiti ne žudikai galėtų pasakyti: „na, jis negalėjo atsisakyti šio pasiūlymo“ ir užsakymo faktas tuomet taptų kaltę už nužudymą švelninančia aplinkybe?“, – klausia ji?
Būtent taip O. Čelyševa teigia norinti perfrazuoti klausimą: „Kodėl Lietuva privalo domėtis žmogaus teisėmis Rusijoje ir Kaukazo problemomis?“.
Į Rusiją negalinti grįžti dėl politiškai motyvuotų persekiojimų žurnalistė atkreipia dėmesį ir veidmainišką dalies Lietuvos bei kai kurių kitų Europos valstybių politikų laikyseną. Tame tarpe ir tų, kurie žodžiais yra dideli rusofobai.
„Prieš daug metų,“– primena O. Čelyševa, – „kai karas Šiaurės Kaukaze buvo laikomas ganėtinai madinga tema žurnalistų ir politikų tarpe – Europos bendruomenė, tame tarpe ir Lietuva, pakankamai noriai mojavo Ičkerijos vėliavomis. Sprendžiant pagal viską, ne tam, kad padėtų mažoms, bet išdidžioms kalniečių tautoms, o tam, kad pasipuikuotų raumenimis priešais Vladimiro Vladimirovičiaus Putino fizionomiją. Tik dabar jis pats užsiaugino raumenis, mat turėjo daug laiko treniruoklių salėms“, – sako ji.
Rusijos premjeras, jos nuomone, puikiausiai suprato, kad vadinamojo plūdimo, skambėjusio jo atžvilgiu iš rusofobų lūpų, mastai jam bus labai naudingi.
A. Čelyševa pažymi, kad individualios premjero ir jo kompanijos atsakomybės klausimo suvedimas smilių, lyg pistoletą nukreipiant jį visų rusų pusę, pirmiausia pasitarnaus sėdintiems Kremliuje. „Patys įvairaus kalibro nacionalistai, tame tarpe ir Lietuvos nacionalistai, savo patologine neapykanta pylė vandenį ant šio politiko malūno. Kremlius suvokė, kad realių politinių žingsnių, siekiant priversti Rusiją laikytis tarptautinių konvencijų, nebus. Būtent tada ir tik tada Rusijoje laisvai ganytis buvo paleistas Ramzanas Kadyrovas (Kremliaus statytinis Čečėnijoje, – „Balsas.lt“) su savo galvažudžiais“, – pabrėžia žurnalistė.
Būtent tada, anot jos Rusijoje pradėti šaudyti ir žurnalistai. „Žinoma, ir iki 2006 metų šalyje būdavo politinių žmogžudysčių – kokioje gi šalyje jų visai nebūna?.. Net Švedijoje buvo nužudytas socialistas ir demokratinių vertybių puoselėtojas Ulofas Palme... Bet Annos Politkovskajos žmogžudystė pradėjo įžūlių ir parodomųjų žudymų epochą, kurie, buvo netgi pateikiami kai kurių Rusijos veikėjų kumyrų gimtadieniams“, – primena O. Čelyševa.
„Balsas.lt“ primena, kad O. Čelyševos ir jos kolegų pokalbiai su terorizmu kaltinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės artimaisiais buvo pasiklausyti, o jų išklotinės prisegtos prie bylos, kaip neva kažką įrodantis įkaltis.
****
O.Čelyševa gyvena Helsinkyje Suomijos rašytojų „Pen klubo“ kvietimu, pagal jų programą „Rašytojai tremtyje“. Iš Rusijos išvažiavo, nes bijojo būti suimta. Jai ir jos kolegoms iš „Tarptautinio tolerancijos fondo“, visuomeninio judėjimo „Kita Rusija“, „Rusijos – Čečėnijos draugystės organizacijos“, laikraščio „Novaja gazeta“. Bylos, kaip pripažįsta tarptautinės žmogaus teisių organizacijos yra politiškai motyvuotos – iškeltos keršijant už Kremliaus valdžios kritiką.
