Vis dėlto, pasak JAV pareigūnų, nėra jokių įrodymų, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ar jo leitenantai būtų dalyvavę išpuolyje arba kad tas, kas įvykdė sabotažą, būtų gavęs nurodymus iš Ukrainos vyriausybės.
Teigiama, kad žvalgybinę informaciją išanalizavę pareigūnai mano, jog su tuo nebuvo susiję jokie Amerikos ar Didžiosios Britanijos piliečiai, ir svarsto, kad diversantai greičiausiai buvo Ukrainos ar Rusijos piliečiai arba jų grupė.
Spėjama, kad operacijos vykdytojai priešinasi Vladimirui Putinui, tačiau žvalgyba nenurodo nei grupės narių, nei kas vadovavo operacijai ar už ją sumokėjo.
JAV pareigūnai neatskleidžia, kaip buvo gauta žvalgybinė informacija ir koks jos pobūdis, rašo minėtas leidinys.
Pernai rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi nuotėkiai trijose iš keturių Rusijos eksporto dujotiekių gijų, prieš tai Skandinavijos seismologams užfiksavus sprogimus tose vietose.
Per incidentą buvo smarkiai pažeistos abi „Nord Stream 1“ gijos ir viena iš dviejų „Nord Stream 2“ gijų.
Priežasčių tyrimą atlikę Švedijos pareigūnai lapkritį patvirtino, kad tai buvo sabotažo aktai. Kai kurie Vakarų politikai dėl to kaltino Kremliaus slaptąsias tarnybas. Savo ruožtu Maskva, nepateikdama įrodymų, tvirtino, kad už sprogimų stovi Vakarai.
Danijos, Vokietijos ir Švedijos atitinkamų institucijų atliekami šio incidento tyrimai kol kas nebaigti. Rusiją su Vokietija tiesiogiai jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Kremliui praėjusios vasaros pabaigoje nutraukus tiekimą, kaip įtariama, taip keršijant už Vakarų sankcijas dėl invazijos į Ukrainą.
Abiejų dujotiekių metinis palaidumas – po 55 mlrd. kubinių metrų. „Nord Stream 1“ pradėjo veikti daugiau nei prieš dešimtmetį, tuo tarpu „Nord Stream 2“ įjungimą karo Ukrainoje išvakarėse blokavo Vokietijos reguliavimo institucijos.
