Kaliningrade surengtos pratybos skirtos įvertinti kariuomenės gebėjimą priimti didelį skaičių naujų šauktinių.
„Praėjusį mėnesį Rusijos karininkai išskrido iš Sankt Peterburgo į šalies Kaliningrado eksklavą, įsikūrusį tarp dviejų NATO šalių ir Baltijos jūros. Ten karininkai prižiūrėjo pasirengimo planavimą ir procedūras, skirtas regiono gyventojų mobilizacijai, įskaitant detales apie tai, kaip juos apgyvendinti, maitinti ir apginkluoti“, – remdamasis Vakarų žvalgybos pareigūnais skelbia leidinys.
Pasak pareigūnų, pratybos Kaliningrade yra tik vienos iš daugelio, vykdomų visoje šalyje, tuo atveju, jei būtų paskelbta mobilizacija.
Šaltiniai sako, kad Kremlius dar nėra nusprendęs, ar imtis tokių priemonių, ir vargu ar tai padarys iki rugsėjo pabaigoje vyksiančių parlamento rinkimų. Tačiau Rusijos vadovo Vladimiro Putino pasiryžimas užimti visą Donbasą galėtų paskatinti jį žengti tokį žingsnį.
„WSJ“ skelbia, kad pastaraisiais mėnesiais Maskvai nepavyko surinkti pakankamai naujų karių, kurie pakeistų mūšio lauke patirtus nuostolius, o vis dažniau naudojami Ukrainos dronai „sutrumpino vidutinio rusų kario išgyvenimo laiką fronte iki kelių minučių, dienų ar savaičių“. JAV ir Europos pareigūnai teigė, kad dėl šių žmogiškųjų išteklių problemų V. Putinui gali nelikti kito pasirinkimo, kaip tik paskelbti naują mobilizacijos bangą.
Vakarų žvalgybos tarnybos taip pat mano, kad galimo konflikto su Vakarais atveju Rusija galėtų užimti dalį Suvalkų koridoriaus.
Ukraina teigia, kad Rusija vietoje mobilizacijos gali imtis slaptų prievartos priemonių
Kremliaus lyderiui Vladimirui Putinui patariama neskelbti mobilizacijos, nes tai galėtų pakenkti esamam socialiniam susitarimui su Rusijos visuomene – vietoje to Rusija svarsto galimybę taikyti slaptas priemones, padėsiančias priversti daugiau žmonių pasirašyti tarnybos kariuomenėje sutartis.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro direktorius Andrijus Kovalenka.
„Keletas Rusijos ekonomistų ir kai kurie politinės elito atstovai toliau pataria Putinui neskelbti mobilizacijos. Kas savaitę Putino administracijos visose srityse atliekamos uždaros apklausos taip pat rodo, kad visuomenė tokiam žingsniui nepritaria. Vietoje to svarstoma galimybė imtis slaptų prievartos priemonių, siekiant padidinti sutartis pasirašančių žmonių skaičių“, – sakė jis.
Pasak A. Kovalenkos, V. Putinas nori mobilizacijos, tačiau ji galėtų pakenkti esamam socialiniam susitarimui tarp Rusijos valdžios institucijų ir gyventojų. Karas daugumai rusų paprastai atrodo kaip kažkas tolimo, o dalyvavimas jame siejamas su finansine kompensacija.
„Paprastai tariant, tai gyvenimas mainais už pinigus. Mobilizacija šį susitarimą paverstų niekais“, – sakė A. Kovalenka.
Tuo pačiu metu jis teigė, kad V. Putinas neketina baigti karo bent jau iki 2028 m. ir jau rengia karinių operacijų planus visiems 2027 m. Tačiau šie siekiai visuotinio pritarimo neturi, o tai reiškia, kad vis dar yra galimybių daryti įtaką Maskvai.
„Yra priemonių, kuriomis galima daryti tokią įtaką – mūsų smūgiai Rusijos ekonomikai, ES parama, prie kurios reikėtų pridėti ir Jungtinių Valstijų bei Kinijos valią“, – vardijo A. Kovalenka.
Jis pažymėjo, kad šios galimybės daryti įtaką yra ribotos, tačiau padėtis nėra beviltiška. Tuo pačiu metu, pasak jo, Ukrainai svarbu išlaikyti vidinę vienybę, nes Rusija skirs nemažai išteklių ne tik karo veiksmams, bet ir informacinei bei politinei sritims.
„Jie rems tam tikrus potencialius politinius [projektus] Ukrainoje, į šalį pritraukdami pinigus ir ieškodami lyderių. Ši kryptis niekur nedingo“, – baigdamas teigė A. Kovalenka.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
