„Šis projektas yra skirtas ištaisyti klaidą ir įstatymo spragą, kai mes turime asmenis, kurie žiauriai elgėsi, kankino ar suluošino gyvūnus, netgi nužudė ir jau kitą dieną gali eiti, įsigyti ir laikyti kitą gyvūną. Tiesiog to įstatymai nedraudė“, – teigė viena projekto iniciatorių, Laisvės partijos Seimo narė Ieva Pakarklytė.
„Dėl įgyvendinimo mechanizmo, tai pasakysiu analogiją su atimtu vairuotojo pažymėjimu. Tai, turbūt, irgi jis atimtas kažkuriam laikui didesniam kiekiui žmonių nei šiuo atveju, tam yra kuriami registrai“ – pridūrė parlamentarė.
Remiantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisomis, jeigu asmuo bus nubaustas už žiaurių elgesį su gyvūnais, gyvūno kankinimą, jis gaus ne tik 50-2000 eurų baudą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, bus konfiskuoti gyvūnai, bet jam taip pat bus uždrausta 2 metus laikyti naują gyvūną.
Jeigu asmuo nubaustas už tą patį pakartotinai, tada bauda gali siekti 2000-4000 eurų, konfiskuojami gyvūnai, o draudimas pritaikomas 4 metams. Tokios pat trukmės draudimas laikyti gyvūnus pritaikomas ir žmonėms, kurie nubausti už žiaurų elgesį su gyvūnais, gyvūno kankinimą, kai gresia žūtis ar suluošinimas (bauda 900-3200 eurų) bei už tokių pačių veiksmų padarymą pakartotinai (bauda 2200-6000 eurų).
Kai agresorius už žiaurių elgesį su gyvūnais nuteisiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą, toks žmogus baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, bet jam taip pat būtų draudžiama laikytis gyvūnus dar 10 metų nuo teismo sprendimo įvykdymo.
Įstatyme taip pat nurodoma, kad kai esama pakankamai duomenų apie tam tikroje teritorijoje gyvūnams gresiantį suluošinimą, žūtį, kai siekiama apsaugoti gyvūną, tai galima patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus be savininko sutikimo.
Teisės aktas, jei jį pasirašys prezidentas, įsigalios nuo 2023 metų.
