Partiją įsteigti norėję ir neigiamo Teisingumo ministerijos atsakymo sulaukę žemaičiai nutarė iš įstatų ir programos išbraukti viską, kas, ministerijos nuomone, kelia pavojų valstybės teritoriniam vientisumui ar prieštarauja įstatymams, bei vėl sieks įregistruoti savo partiją.
„Kad jie nesinervintų, išbrauksime viską, kas susiję su raide „Ž“, tik pavadinimą pasiliksime“, - juokavo dar neįregistruotos Žemaičių partijos lyderis Egidijus Skarbalius.
Pasak jo, iš partijos programos bei įstatų išbrauktas siekis Žemaitiją atkurti apskrities vieneto pavidalu, taip pat nebekeliamas tikslas puoselėti žemaičių kalbą nuo šeimos iki administracinio sektoriaus.
„Dabar mes puoselėsime žemaičių kalbą ir kultūrą, ir tiek. O dėl administracinės reformos, tai mes dabar irgi neberašome taip, mes tai galime pasiekti ir kitais būdais“, - BNS pasakojo E.Skarbalius, kuris sekmadienį buvo antrąkart išrinktas Žemaičių partijos pirmininku.
Jo teigimu, sekmadienį vykusiame pakartotiniame partijos steigiamajame suvažiavime dalyvavo 1124 asmenys. Pagal Politinių partijų įstatymą, partijos steigėjų turi būti ne mažiau nei 1 tūkst.
Anksčiau Teisingumo ministerijai kilo abejonių, ar pirmajame suvažiavime dalyvavusiųjų skaičius su įgaliotaisiais asmenimis siekė vieną tūkstantį. Ministerijai taip pat užkliuvo partijos įstatų nuostatos apie žemaičių kalbos vartojimo skatinimą nuo šeimos iki administracinio sektoriaus. Tai esą reikštų, jog Lietuva de facto tampa federacine valstybe. Netikrumą paskatino ir žemaičių siekis savo kraštą atkurti apskrities vieneto pavidalu, nes tai gali kelti grėsmę valstybės teritoriniam vientisumui.
E.Skarbaliaus teigimu, suvažiavime, be kita ko, buvo atsisakyta minties skųsti ministerijos sprendimą teismui. „Buvo mintis, bet mes atsisakėme“, - sakė žemaičių lyderis.
Kuriant partiją, steigiamojo suvažiavimo dokumentus reikia pateikti Teisingumo ministerijai, kuri patikrina, ar partijos steigimas atitinka įstatymo nuostatas, o steigiamos partijos programa ir įstatai nepažeidžia Konstitucijos ar kitų teisės aktų.
Dabar Lietuvoje įregistruotos 37 partijos.
Europoje regioniniai judėjimai nėra retas reiškinys. Italijoje egzistuoja partija „Lega Nord“ („Šiaurės lyga“), kuri priešinasi labiau išsivysčiusios šalies šiaurės išteklių perskirstymui skurdesniems Pietų Italijos regionams.
Ispanijoje aktyviai veikia katalonai bei baskai (pastarieji turi grupuotę ETA, kurios vienas sparnas yra politinis, o kitas veikia teroristiniais metodais), Belgijoje savo partijas bei judėjimus turi valonai ir flamandai.
