Vytautas Šerėnas yra brandaus amžiaus vyras, kuriam šiandien sukanka 50 metų. Jam patinka tokios pat brandžios moterys. Vis dėlto net pačiai mylimiausiai, žmonai Daliai, ir jaunoms žavioms dukterims Gintei ir Rytei vyras dažnai atsuka nugarą. Mat namie daugiausia laiko praleidžia sėdėdamas veidu į kompiuterį.
Taip, būtent šiandien vienam populiariausių Lietuvos humoristų, LNK laidos „Dviračio šou“ vedėjui Vytautui Šerėnui sukanka nei daug, nei mažai - 50 metų. Vyras, į kurį vien akį užmetus ima juokas, gimtadienį švęs restorane, sukvietęs artimuosius ir draugus. Norisi tikėtis, jog šįvakar V.Šerėnas neašaros ir nosimi nešnirpščios - ne dėl širdžiai mielų žmonių sveikinimų, o todėl, kad sirguliuoja. Kaip pats sakė, „pasigavo virusiuką“, ir jau antra savaitė šis kamuoja. Taigi prieš porą dienų V.Šerėnas artėjančio jubiliejaus proga interviu „Lietuvos žinioms“ davė telefonu, gulėdamas lovoje.
- Kiti tokiomis progomis didžiausius pokylius organizuoja - minia svečių, būrys žurnalistų, fotosesijos, televizijos reportažai...
- Na, tai nėra valstybinės reikšmės įvykis... Švęsiu su draugais ir bendradarbiais. Tiesiog pabūsime.
Apie kosmosą
- Kaip manote, ar 50 metų yra proga stabtelėti ir atsigręžti atgal?
- O ko ten sukiotis?
- Prisiminti, koks buvote jaunas ir gražus.
- Pagal Marsą nežinau, kiek man būtų - gal 37 metai...
- Jaučiatės esąs tokio amžiaus?
- ...pagal Jupiterį - gal kokie dveji.
- Šnekate, lyg būtumėte koks astronomas. Kad jau taip kalbame, prisiminiau, kaip mano vienas geras pažįstamas sakė: „Būdamas jaunas maniau, kad 50 metų - tarsi koks kosmosas. Kai perkopiau šį amžių, visai smagiai jaučiuosi.“
- Kai aš buvau kokių 10 metų, žmonės pradėjo skristi į kosmosą. Tada visi, taip pat ir aš, svajojo būti kosmonautai. O kai sulauki 50 metų, dar nebuvęs kosmose, šita profesija jau nebeįdomi tau.
Rinkimai - ne juokas
- Dabar madinga rašyti biografines ir autobiografines knygas. Ar kada nors perskaitysime tokią apie V.Šerėną?
- Nežinau, nerašau ir su rašančiaisiais nebendradarbiauju. Jei kas nori, tegul rašo. Negi uždrausi?
- 2002-aisiais dalyvavote Lietuvos prezidento rinkimuose. Jei būtų išrinkę, ką būtumėte daręs: atsiprašęs ir pasakęs, kad tik pajuokavote, ar ėmęsis prezidento pareigų?
- Ką reiškia „atsiprašęs“? Rinkimai - ne juokas. Negražu ir nesolidu apsisukti ir nieko nedaryti. Būčiau dirbęs prezidentu.
- Esate ekonomikos mokslų daktaras. Jūsų buvęs kolega, teisininko diplomą turintis Arūnas Valinskas, kurį laiką dirbo Seimo pirmininku. Galėjote ir jūs būti vienas iš trijų valstybės asmenų. Širdies neskaudėjo?
- Neskaudėjo. Kas tai - viršūnė? Ar nuolatinis siekis? Kaip sakytų vienas buvęs sovietų politikas, „čepucha“.
- „Čepucha“ yra kas: politika ar siekis eiti aukštas pareigas?
- Viskas - trumpalaikiai dalykai.
- Humoro laidoje „Dviračio šou“ atsirado Valinsko personažas, jį vaidina aktorius Ramūnas Šimukauskas. Kaip manote, koks aktorius galėtų apsimesti Šerėnu?
- Neįsivaizduoju. Valinskas irgi nežinojo, kas jį vaidins.
Patriarchas
- Žmones ima juokas vos jus pamačius ir net nespėjus burnos praverti. Neužknisa?
- Esu prie to pripratęs. Toks darbas.
- Ar yra buvę, kad kas nors jus pamatęs pradėtų verkti. Iš juoko.
- Kartais maniškiai vaikai pamatę mane verkdavo.
- Esate griežtas tėtė?
- Apimtas patriarchato nuotaikos. Esu iš kaimo - viduramžių tradicijų.
- Kokį V.Šerėną dažniau mato žmona - rimtą, linksmą, nekalbų?
- Žmona tikriausiai pasakytų, kad dažniausiai mato mano nugarą, nes sėdžiu nusisukęs į kompiuterį. Ko ten ieškau? Naujienų, iš kurių galima būtų daryti parodijas.
- O į televizorių mėgstate spoksoti?
- Profesiniais sumetimais daug ką žiūriu - beveik visas informacines naujienas. O kartais ir kokį filmą.
- Namie dažnai būna svečių? Ar čia norisi ramybės?
- Dažniausiai koks nors kaimynas užeina.
- Ką tada veikiate susėdę?
- Kadangi, kaip sakiau, esu iš kaimo, turinčio patriarchalinių tradicijų, susėdame su kaimynu ir gurkšnojame kokį nors žmonijos sugalvotą gėrimą.
- O kuo tuo metu užsiima žmonos?
- Jos gali prisidėti. Visada skatiname tai daryti.
- Ir...
- Žmonos kuklinasi.
Jos supranta, ką daro
- Jūsų darbas - juoktis iš kitų. Ar iš savęs irgi pasišaipote?
- Žinoma, iki 50 metų buvau normalus žmogus.
- O kas bus perkopus penkiasdešimtmetį, nežinia...
- Sekmadienį matysime.
- Kada yra daugiau iš ko juoktis, kai žmonės gyvena gerai ar kai sunkiai?
- Kai sunkiai. Tada gal ir negražu juoktis, bet vis tiek norisi.
- Ar tiesa, kad prieš daugelį metų vienas pirmųjų jūsų, kaip humoristo, honorarų buvo 13 rublių?
- Taip nutiko vieną kartą, studijų laikais. Mūsų šou grupę „Plaktukas“ pakvietė į kažkokį įmonės renginį ir ten gavome šimtą banknotų po vieną rublį. Kai pasidalijome, kiekvienam išėjo po 13. Anuomet už pusvalandžio pasirodymą tai buvo baisiai dideli pinigai.
- Kiek šiais laikais paprastai kišenėje turite grynųjų?
- Nuo nulio iki 500 litų, nes dabar yra toks „išmislas“ - plastikinės kortelės.
- Būna visokių krizių - pasaulinių ekonominių, kūrybinių, vidutinio amžiaus... Esate kurią nors jų pajutęs?
- Pasaulinę ekonominę jaučiu. Jei man paaiškintumėte, kas atsitinka vyrams per vidutinio amžiaus krizę, galėčiau atsakyti.
- Manoma, tada vyrai savo žvilgsnius nuaštrina į jaunas ir dailias paneles.
- Aš savo žvilgsnį visada kreipiu į brandžias moteris. Jos man įdomesnės. Mat brandžios moterys supranta, ką daro.
- 2010 metais bus jūsų ir Dalios santuokos dvidešimtmetis. Kokių savybių ji turi, kad gyvena su V.Šerėnu? Gal labai kantri?
- Na... Su manimi nėra jau taip blogai gyventi. Tačiau negi pradėsiu save girti.
- Tada žmoną pagirkite. Kokia Dalia, kad taip ilgai kartu gyvenate?
- Todėl, kad ji - jau brandi moteris, supranta, ką daro.
Sugedo indaplovė
- Kadaise politechnikume įgijote ryšininko specialybę, dirbote tarpmiestinėje telefonų stotyje, o tarnaudamas sovietų armijoje - suvirintoju. Ar tokie išmokti dalykai kada nors praverčia?
- Anksčiau telefonų stotyje dirbo žmonės, o dabar ten - nedidelė dėžutė... Ką nors suvirinti galėčiau, bet ne taip kokybiškai, kaip tai padarytų Viktoras Uspaskichas.
- Kokie darbai nepatinka?
- Labiausiai nemėgstu plauti indų. Kaip tik šiuo metu namie sugedusi indų plovimo mašina.
- Kas tada rūpinasi, kad namie nebūtų krūvos nešvarių lėkščių?
- Buvau iškėlęs utopinę idėją - naudoti vienkartinius indus. Tačiau moterys nesutiko. Todėl jos, brandžios ir nebrandžios, susirikiuoja indų plauti. O aš vaidinu labai užsiėmusį brandų vyriškį, sėdintį veidu į kompiuterį. Tada šeimos moterims atrodo, kad prasmingai dirbu.
- Pakalbėkime, kas jums patinka. Mėgstate toli keliauti - į Kanadą, Aliaską ir panašius kraštus.
- Net nežinau, ką labiau mėgstu: rengtis kelionei ar keliauti. Praktiškai niekur nevažiuoju nepasiruošęs. Man patinka susidaryti maršrutą, viską susikrauti. O kiekvieną savaitgalį važiuoju į sodybą ir ten kaitinuosi pirtyje. Dar mėgstu visuomenėje vertinamą vyrišką žaidimą - slankioju po mišką. Tai yra medžioklė.
Tačiau dabar guliu lovoje, nes noriu iki gimtadienio pasveikti.
