Ieva jautė, kad su jos kūnu kažkas negerai, tačiau nė neįtarė, kiek daug jos gyvenime netrukus pasikeis. Iki diagnozės praėjo maždaug du mėnesiai, o per juos moteris pas gydytoją lankėsi ne kartą. Galiausiai vienas apsilankymas tapo lemtingas – gydytoja iš karto išsiuntė Ievą į ligoninę.
Pirmieji ženklai privertė sunerimti
Viskas prasidėjo nuo iš pirmo žvilgsnio nespecifinių simptomų. Ievą vargino maudimas pilvo šone, ji jautė didelį nuovargį ir mieguistumą. Pasikeitė ir veido oda – atsirado daug spuogų, ji pradėjo sausėti.
„Iš pradžių net nepagalvojau, kad tai gali būti kažkas rimto, tačiau jaučiau, kad su mano kūnu kažkas negerai“, – pasakoja Ieva.
Moteris nusprendė nelaukti ir kreipėsi į šeimos ginekologę. Tačiau atsakymo į tai, kas vyksta, teko palaukti.
Iki diagnozės praėjo maždaug du mėnesiai, o per tą laiką Ieva pas gydytoją apsilankė net tris kartus. Ji sako kiekvieną kartą bandžiusi paaiškinti, kad jaučiamas maudimas nėra įprastas ir nepraeina.
„Paskutinis vizitas buvo labai netikėtas – gydytoja iš karto išsiuntė mane į ligoninę“, – prisimena kaunietė.
Išgirdo skaudžią diagnozę
Kai Ieva pagaliau sužinojo vėžio diagnozę, jos reakcija buvo kiek kitokia, nei galbūt būtų galima tikėtis tokioje situacijoje. Vietoje baimės ar ašarų moteris išliko rami. Ji sako labai greitai susitaikiusi su tuo, kas vyksta, ir beveik iš karto nusprendusi, kad pasiduoti neketina.
„Kai išgirdau diagnozę, mano reakcija galbūt buvo net kiek netikėta. Buvau labai rami, nebuvo nė vienos ašaros. Labai greitai susitaikiau su tuo, kas vyksta, ir iš karto pasakiau gydytojai: „Aš pasveiksiu ir kovosiu iki galo“, – prisimena Ieva.
Šie žodžiai tapo tarsi jos vidiniu pažadu sau. Laukė nelengvas gydymo etapas, tačiau Ieva stengėsi visą laiką žiūrėti į priekį ir galvoti ne apie tai, kiek dar teks ištverti, o apie dieną, kai visa tai bus už nugaros.
Pašnekovei gydymas truko apie 8–9 savaites. Per šį laiką Ievai buvo atlikti penki chemoterapijos kursai, 25 spindulinės terapijos seansai ir trys brachiterapijos procedūros.
„Tai buvo nelengvas laikotarpis, tačiau visą laiką stengiausi galvoti apie vieną dalyką – kad gydymas baigsis ir aš pasveiksiu. Taip žingsnis po žingsnio ir priėjau iki remisijos“, – sako kaunietė.
Vis dėlto šiandien Ieva jau gali atsigręžti į šį gyvenimo etapą iš kitos perspektyvos – remisijoje ji yra jau daugiau nei 5-erius metus.
Po ligos gyvenimas įgavo kitokią prasmę
Šiandien Ieva jau gali kalbėti apie remisiją. Sugrįžus į kasdienybę, pasikeitė ir jos požiūris į daugelį dalykų. Tai, kas anksčiau galėjo atrodyti įprasta ar savaime suprantama, dabar tapo mažomis, bet labai svarbiomis gyvenimo dovanomis.
„Šiandien jaučiuosi labai laiminga. Iš tikrųjų kiekvieną dieną esu dėkinga už paprastus dalykus. Galiu keliauti, šypsotis, susitikti su artimaisiais ir draugais, skaniai pavalgyti, išgerti kavos“, – sako Ieva.
Ji pripažįsta, kad anksčiau ne visuomet susimąstydavo, kokia didelė laimė yra tiesiog gyventi savo įprastą gyvenimą.
Patirtas išbandymas privertė kitaip pažvelgti į kasdienybę – dabar Ieva labiau pastebi ir vertina tai, kas anksčiau galėjo praslysti pro akis.
„Anksčiau galbūt ne visada susimąstydavau, kokia didelė laimė yra tiesiog gyventi ir mėgautis paprastomis dienomis. Dabar kiekvieną dieną labiau vertinu gyvenimą“, – atvirauja kaunietė.
Ievos istorijoje telpa ne tik liga ir sudėtingas gydymo laikotarpis. Joje – ir gebėjimas nepasiduoti tada, kai gyvenimas netikėtai priverčia sustoti, iš naujo įvertinti tai, kas svarbiausia, ir suprasti, kad kartais didžiausia laimė slypi visai paprastuose dalykuose.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Kur, koks tas vezys?
Koks organas buvo pazeistas?
Jei nenori pateikti detaliu, tai kam tada aplamai viesintis??
Koks viso to tikslas??
Patarti/ ispeti kitus?
Sveikatos propagavimas/ profilaktine edukacija?
Deja atsako i siuos klausimus sioje rasliavoje nera.
