Atsakymas? Sėjomaina – senas, bet nepelnytai pamirštas metodas, kurio nauda slypi ne tik derliaus gausoje, bet ir dirvos sveikatoje bei ligų prevencijoje.
Sėjomaina dažnai suvokiama kaip ūkininkų ar profesionalių sodininkų reikalas. Tačiau, pasak sodo ekspertės Kristinos Cvilikienės, tai viena svarbiausių praktikų net ir mažame, vos kelių kvadratinių metrų darže. Ji padeda suvaldyti ligas, sumažinti kenkėjų populiacijas ir išlaikyti dirvą gyvybingą be sudėtingų cheminių sprendimų.
„Jeigu mes auginame, tarkim, monokultūrą kažkokią vieną, ir turime problemą su kenkėju ar liga, tai suvaldyti ją dažnai būna labai sunku, net ir naudojant biopreparatus. Geriausia išeitis – sėjomaina“, – teigia
Kas yra sėjomaina ir kaip ji lemia augalų augimą?
K. Cvilikienės teigimu, sėjomaina – tai vienas veiksmingiausių natūralių būdų, padedančių sumažinti augalų ligų ir kenkėjų plitimą. Daugelis ligų ir kenkėjų yra būdingi tam tikroms augalų rūšims. Kai toje pačioje vietoje nuolat auginama ta pati kultūra, susidaro palankios sąlygos šiems parazitiniams organizmams daugintis ir plisti.
Tačiau keičiant auginamus augalus, ypač jei jie priklauso skirtingoms šeimoms, parazitai tiesiog neberanda tinkamų šeimininkų, o jų populiacija natūraliai sumažėja ar net išnyksta, įspėja ji:
„Jeigu auginame vien tik monokultūrą, pavyzdžiui, vien tik pomidorus ar braškes, o susiduriame su specifiniais kenkėjais ar ligomis, net ir naudojant biopreparatus gali būti sunku situaciją suvaldyti. Todėl viena veiksmingiausių priemonių – sėjomaina.
Tai reiškia, kad toje pačioje vietoje kitais metais nebeauginame to paties augalo, o pasodiname kitą kultūrą, priklausančią kitai augalų šeimai. Tokiu būdu neleidžiame parazitams prisitaikyti ir išsilaikyti.“
Planuojant sėjomainą, labai svarbu atsižvelgti į augalų priklausomybę šeimoms. Augalai iš tos pačios šeimos dažnai pasižymi panašiais maisto medžiagų poreikiais ir yra jautrūs toms pačioms ligoms bei kenkėjams.
„Pavyzdžiui, bulvės, pomidorai, baklažanai priklauso tai pačiai bulvinių „Solanaceae“ šeimai. Jei šie augalai būtų auginami toje pačioje vietoje kelis metus iš eilės, tikimybė kauptis specifinėms ligoms ir kenkėjams labai padidėja. Todėl rekomenduojama tokioje vietoje augalus keisti kas 3-4 metus, vengiant tos pačios šeimos atstovų pasikartojimo“, – pasakoja sodo ekspertė.
Ar sėjomaina naudinga ir mažame darže ar lysvėse?
Sodininkė tikina, jog sėjomaina itin svarbi net ir nedideliuose daržuose ar lysvėse. Mažame plote dirvožemis intensyviai eksploatuojamas, todėl greičiau alinamas. Kadangi tai uždara šaknų ir dirvožemio sistema, būtina atidžiai planuoti augalų kaitą, kad būtų išlaikyta dirvos sveikata, sako ji:
„Vienos rūšies augalus toje pačioje lysvėje auginti keletą metų iš eilės nerekomenduojama – jie išnaudoja specifines maisto medžiagas ir palieka dirvą skurdžią. Pavyzdžiui, jei vienoje lysvėje nuolat sodinamos braškės ar žemuogės, jos išeikvoja tam tikrus mikroelementus, o tai turi neigiamos įtakos derliui ir augalų sveikatai.“
Todėl, pagal K. Cvilikienę, būtina:
- reguliariai keisti augalus skirtingose lysvėse;
- tarp sezonų naudoti sideratus (žaliąją trąšą) dirvožemio atgaivinimui;
- periodiškai taikyti dirvožemio mikrobiologinį atnaujinimą (pavyzdžiui, naudojant trichodermą).
3-4 metų sėjomainos pavyzdys
Pavyzdys 1:
- 1 metai: žirniai, pupelės (praturtina dirvą azotu).
- 2 metai: lapinės daržovės ir šakniavaisiai (salotos, burokėliai, svogūnai, porai).
- 3 metai: vaisinės daržovės (pomidorai, paprikos).
- 4 metai: kopūstai, o po jų ciklą galima kartoti nuo pradžių.
Pavyzdys 2:
- 1 metai: morkos, ridikai, salierai, burokėliai (išnaudoja gilesnius dirvos sluoksnius).
- 2 metai: salotos, špinatai, kopūstai, brokoliai, krapai (reikalauja daugiau azoto).
- 3 metai: pomidorai, agurkai, paprikos, moliūgai, cukinijos (reiklūs maistinėms medžiagoms, todėl reikėtų papildyti dirvą kompostu ar organinėmis trąšomis).
- 4 metai: žirniai, pupelės – vėl azoto kaupimas ir ciklo pradžia iš naujo.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
