Tbilisyje kalbėdama kartu su savo kolega iš šios Kaukazo valstybės Ilja Darčiašviliu, ji sakė, kad Vokietija yra pasirengusi padėti.
„Atvykau į Sakartvelą su konkrečia žinia: mes norime matyti Sakartvelą Europos Sąjungoje“, – sakė ji savo kalboje.
Tačiau ministrė pabrėžė, kad „labai svarbu, jog ši šalis įgyvendintų reformas, kad Sakartvelas galėtų prisijungti prie ES“.
„Mes palaikysime jus šiame kelyje, – pridūrė ji. – Sakartvelui plačiai atvertos durys gauti ES kandidatės statusą.“
Praėjusiais metais ES atidėjo Tbilisio paraišką dėl narystės, teigdama, kad Tbilisis, prieš pradėdamas dalyvauti oficialiame narystės procese, turi vykdyti reformas. Kandidadačių statusas tuomet buvo suteiktas Ukrainai ir Moldovai.
Šį mėnesį Tbilisį sukrėtė masinės antivyriausybinės demonstracijos, protestuotojams kaltinus vyriausybę nukrypimu nuo provakarietiško šalies kurso.
Prieš atvykdama į Sakartvelą A. Baerbock savo pareiškime apie Tbilisio gebėjimą laikytis demokratinių standartų teigė, kad „negali būti jokių aplinkelių ir jokių nuolaidų“.
Ji pridūrė, kad ją sužavėjo neseniai šalies sostinėje vykusios proeuropietiškos demonstracijos, kuriose žmonės mojavo ES vėliavomis.
Jaunimo inicijuoti protestai kilo po to, kai parlamentas pirmuoju skaitymu pritarė įstatymo projektui dėl užsienio agentų. Pasak opozicijos, jis yra panašus į Rusijos teisės aktus, naudojamus disidentams tildyti.
Planų buvo atsisakyta dėl kilusio pasipriešinimo. Per protestus policija miniai išsklaidyti naudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
Įstatymo projektas sulaukė ir griežto tarptautinio pasmerkimo. Tai prisidėjo prie per pastaruosius metus vis dažniau pasipilančios teisių grupių ir Vakarų šalių kritikos dėl Sakartvelo demokratinės praktikos.
Siekis tapti ES nare yra įtvirtintas šalies konstitucijoje ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, jam pritaria ne mažiau kaip 80 proc. šalies gyventojų.
