Spjūvis į veidą - taip būtų galima apibūdinti Vokietijoje išplatintus pranešimus apie socialinį gyvenimą Klaipėdoje. UNESCO Vokietijos atstovybės ir šios šalies televizijos RTL interneto tinklalapiuose paskelbta informacija šokiravo klaipėdiečius.Vokiečiai rašo, jog uostamiestyje kenčiama nuo skurdo ir nedarbo, o vis daugiau klaipėdiečių vaikų yra paliekami be priežiūros.
Tokie informaciniai pranešimai buvo išplatinti po to, kai šią vasarą Klaipėdoje lankėsi RTL televizijos laidos "Super auklė" filmavimo komanda.
Laidos kūrėjai kartu su UNESCO pasamdytu auditoriumi gegužę viešėjo mieste veikiančiame dienos centre vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Šis centras yra išlaikomas iš UNESCO ir RTL skirtų lėšų.
Į akivaizdų šmeižtą sureagavo ir uostamiesčio Savivaldybė. Socialinės paramos skyrius kartu su Vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAT) bei Šeimos ir vaiko gerovės centru rengia atsaką į vokiečių informaciją. Šiandien pranešimas turėtų būti išplatintas spaudai.
Faktai - "nuo lubų"
"190 tūkst. gyventojų turinčiame mieste vis daugiau vaikų auga palikti be priežiūros. Prievarta bei badas - šių vaikų kasdienybė. (...) Miestas kenčia nuo bedarbystės ir skurdo", - šiais sakiniais situacija Klaipėdoje apibūdinama UNESCO programos "Bildung fur Kinder in Not" pranešime. Lygiai tokia pati informacija viešinama ir RTL tinklalapyje.
Straipsniuose, kuriuose šmeižiama Klaipėda, dar rašoma apie tai, jog liepą mieste vokiečių televizija ir UNESCO atidarė dienos centrą skurstantiems vaikams. Projektui skirtos lėšos - 778 tūkst. eurų - buvo renkamos Vokietijoje.
Publikacijose įspūdžiais apie viešnagę Klaipėdoje dalijasi garsi Vokietijoje moteris, pedagogė ir vaikų terapeutė Katia Zalfrank, kuri dalyvauja ir RTL televizijos populiarioje laidoje "Super auklė".
K. Zalfrank džiaugiasi, kad nuo paskutinio jos apsilankymo uostamiestyje 2006 metais daug kas pasikeitė - uostamiestyje pradėjo veikti vokiečių pastangomis atidarytas ir finansuojamas dienos centras. Ko gero, tik šis vienintelis faktas ir atitinka teisybę.
Publikacijose minimo dienos centro direktorė Ana Stirbienė, kalbėdama su "Vakarų ekspresu", neslėpė nuoskaudos ir nuostabos. Jos teigimu, be uostamiestį žeminančios neteisybės, straipsniuose kai kurie faktai suvelti ir supainioti.
Tiesos, anot A. Stirbienės, neatitinka net dienos centro atidarymo data. Šis centras duris atvėrė ne šių metų liepą, kaip yra rašoma, o pernai rudenį.
A. Stirbienė tikino, jog 2006 metais K. Zalfrank į Klaipėdą visai nebuvo atvykusi, nes sirgo.
Aiškinsis
"Nesuprantu, kaip tokia informacija galėjo būti paviešinta, juk svečiams pateikėme visai kitokius faktus. Atvirkščiai, kalbėjome jiems, kad statistika rodo, jog beglobių vaikų mažėja, o laisvų darbo vietų apstu, tą galima patikrinti bet kada paskambinus į Darbo biržą", - stebėjosi Ana Stirbienė.
Gegužę viešėjęs UNESCO pasamdytas nepriklausomas auditorius jokių priekaištų klaipėdiečiams neturėjo. K. Zalfrank jos apie statistiką taip pat neklausinėjo, tik savaitę laiko filmavo, kaip bendrauja su dienos centrą lankančiais vaikais - ruošė laidą "Super auklė".
Anot direktorės, iki šiol su dienos centro projekto iniciatoriais vokiečiais nebuvo kilę jokių nesusipratimų, o UNESCO atstovai, ne kartą apsilankę Klaipėdoje, tik džiaugdavosi bendradarbiavimu vaikų labui. Vargu, ar uostamiestis jiems pasirodęs kaip trečiosios pasaulio šalies miestas, kuriame žmonės skęsta skurde.
A. Stirbienė vakar susisiekė su dienos centro koordinatoriais - Vokietijos vaikų ir jaunimo fondu bei pranešė jiems apie Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją iš Vokietijos. Fondas pažadėjo išsiaiškinti, iš kur RTL ėmė šias uostamiestį juodinančias žinias.
Smūgis žemiau juostos
Vakar sujudimas kilo ir Klaipėdos Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (VTAT).
"Esame šokiruotos tokio melo. Gegužės mėnesį atvykęs UNESCO auditorius domėjosi, kaip dienos centre panaudojamos lėšos surinktos Vokietijoje, kaip klaipėdiečiams įgyvendinant projektą sekasi dirbti su vaikais, tačiau jokios kalbos apie tai, kas yra skelbiama dabar, nebuvo ir būti negalėjo", - tvirtino Virginija Gelažnikienė, pavaduojanti atostogaujančią tarnybos vadovę Gražiną Aurylienę.
Jos teigimu, socialinės rizikos šeimų uostamiestyje kasmet mažėja. Šiuo metu VTAT įskaitoje yra 190 tokių šeimų, kuriose auga 626 vaikai. Prieš keletą metų šie skaičiai buvo gerokai didesni, - sakė V. Gelažnikienė.
Mažėja vaikų ir Klaipėdos globos įstaigose. 2006 metais šiose įstaigose gyveno 133 nepilnamečiai, pernai - 92. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėją pavaduojanti Janina Tulabienė "Vakarų ekspresui" komentuoti vokiečių paviešintos informacijos nenorėjo.
"Viską surašysime savo atsakyme. To, ką jie parašė, nedrįsčiau netgi faktais pavadinti", - pasipiktinimo neslėpė J. Tulabienė.
