Paveldosaugininkai sako, kad nugriaudamas svirno ir tvarto pastatus jis sunaikino viso dvaro komplekso vientisumą. Pats Matijošaitis anksčiau yra sakęs, kad jei ne jis, tas dvaras jau būtų pats sugriuvęs.
Savavališki darbeliai Kačiūniškės dvare ant Nevėžio kranto Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui ir statybų vadovui Andriui Šumskui atsirūgo – teismas nusprendė, kad jie privalo atlyginti beveik 34 tūkstančių eurų žalą už kultūros paveldo statinių – svirno ir tvarto – sunaikinimą. Tvartą nušlavė iki pamatų.
„Abu atsakovai pažeidė draudimą griauti nekilnojamųjų kultūros vertybių nekilnojamąsias dalis ir elementus, griovimo darbai atlikti neatlikus istorinių fizikinių tyrimų, neatlikus paveldosaugos specialiosios ekspertizės, neturint griovimo projekto, nesikreipiant į Kultūros paveldo departamentą“, – komentuoja Kauno apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė.
O paveldinį svirną nugriovė ir atstatė, tačiau tai padarė netinkamai. Tą paveldosaugininkai fiksavo dar 2020-aisiais. Nors pastatas dabar vizualiai ir gražesnis – vertingosios savybės sunaikintos.
„Svirno pamatų vietoje, pasitelkdami trečiuosius asmenis, pastatė naują statinį neturėdami projekto ir statybą leidžiančio dokumento, neatliko mokslinių tyrimų ir nenaudojo specialiųjų paveldosaugos technologijų“, – aiškina D. Lisaitė.
Kauno meras ne kartą yra užsiminęs, kad svirnas ir tvartas buvo itin tragiškos būklės, jų atstatyti neįmanoma. O paveldosaugininkai atkerta, kad sunaikindamas šiuos kultūros paveldo statinius Matijošaitis pažeidė Kačiūniškės dvaro komplekso vientisumą.
„Jei mes jų netenkame, kompleksas praranda savo vertę ir kultūrinė vertė visai kita. Kultūros paveldo objektai ir yra tokie objektai, kuriems taikomi specialūs reikalavimai ir juos mes turime ir privalome išsaugoti, ar jie būtų blogos, ar patenkinamos būklės, tam yra atestuoti specialistai, kurie parengia atitinkamus dokumentus, juos kultūros paveldo departamentas derina“, – tvirtina kultūros paveldo departamento specialistė Asta Naureckaitė.
Paveldosaugininkai sako, 3 metus laukė kol bus atlyginta žala, tačiau nei darbų vadovas, nei Matijošaitis į kalbas leistis nebuvo linkę.
„Per visus tris metus kas buvo siūlyta nebuvo atlyginta, buvo šiek tiek bendrauta telefonu, elektroniniais laiškais, bet tuo viskas ir baigėsi“, – sako A. Naureckaitė.
Ir šiandien pakomentuoti teismo priteistos žalos atlyginimo Kauno meras visuomenei nesiteikė. Per atstovą perdavė kelis žodžius, esą „tai tik pradžia“. Ar turėjo mintį, kad sprendimą skųs, nežinia. Matijošaitis Kauno apylinkės teismo sprendimą gali skųsti per 30 dienų. Apie Kačiūniškės dvarą dar belaukiant teismo sprendimo meras kalbėjo prieš kelias savaites, per inauguraciją, tiesa, irgi nedaugiažodžiavo.
„Kaip teismai nuspręs, taip ir padarysim, nėra ten dideli skaičiai, bet to dvaro jau matomai nebūtų, būtų po plytą išnešiotas, ištampytas ir sugriuvęs“, – tikina V. Matijošaitis.
Kačiūniškės dvarą Kauno meras įsigijo 2017 metais, jame leidžia savaitgalius, kelis mėnesius čia gyveno Lietuvą užklupus pandemijai.
„Ten dvaras yra mažesnis už bet kurio kito namą ar butą, dvaru tik vadinamas 300 kvadratų gražus prie Nevėžio namelis. – Gyvenat ten ar tik savaitgalius leidžiat? – Kaip išeina“, – V. Matijošaitis.
Šiame dvarelyje dar tarpukariu 1929 kanauninko Juozo Meškausko iniciatyva įsikūrė vienuolės benediktinės. Jos užveisė sodą ir pastatė dvaro rūmus. Sovietmečiu vienuolyną uždarius, dvaro rūmuose apgyvendintos kelios šeimos.
