Linas kilęs iš Plungės, o Ovidijus – iš Skuodo, tačiau šių dviejų atlikėjų keliai susidūrė Klaipėdoje, kai besimokydami tapo kambariokais.
Pirmo įspūdžio apie vienas kitą jiedu nepamiršta iki šiol.
Linas puikiai prisimena į akis kritusius Ovidijaus lakinius batus, plačius džinsus ir skiauterę, o Ovidijus – ilgus Lino plaukus ir tikrą džiazmeno įvaizdį.
Laidos metu apie garsiąją vaikinų grupę prabilo ir humoristė, aktorė Violeta Mičiulienė.
„Žmonės į mūsų gyvenimus atkeliauja įvairiausiais būdais – per keliones, per lovą, per darbą. Linas ir Ovidijus į mano gyvenimą atėjo per sceną. Juos pažįstu iš užkulisių.
Tai yra tie berniukai, kuriuos aš be proto myliu. Myliu taip, kaip savo vaikus. Jie man parodė apie tai, kaip reikia žiūrėti į darbą. Aš esu anų laikų žmogus, kuris dirbdavo dieną naktį. Jeigu paskambini Ovidijui sekmadienį, nes Linas nekelia ragelio, jis man rašo, kad jokių darbinių reikalų tada negali būti, nes jam tai – šeimos diena.
Pirma galvodavau: kaip jis man taip gali parašyti? O tik paskui supratau, kad tikrai sekmadieniais reikia palikti laiko sau ir šeimai.
Jie abudu yra bernai-tortai. Jie man yra pavyzdys, kaip reikia mokėti džiaugtis gyvenimu ir kaip reikia mylėti artimus. Negaliu neatsižavėti, kaip jie myli savo artimiausius“, – kalbėjo humoristė Violeta Mičiulienė.
Šiandien abu vyrai neslepia – nors ir trumpam, tačiau žvaigždžių ligą buvo pasigavę ir jie...
„Po pirmo pasirodymo „X faktoriuje“ to tikrai buvo. Mes susitikome Skuodo – Plungės pusiaukelėje, atsisėdome ant kapotų ir galvojome – kas čia įvyko? Jautėmės tokie žvaigždūnai…“ – pasakos Ovidijus, o Linas pridės, kad dabar jiems dėl to labai gėda.
Tiesa, viskas ne vien tik sklandžiai ėjosi ir po to – laidoje dainininkai atskleis, su kokiomis nemaloniausiomis situacijomis yra susidūrę koncertuodami privačiuose renginiuose.
„Viena moteris užsakė šventę, o kadangi žmonės buvo iš Skuodo ir man atrodė savi, nusprendėme sutarties nesirašyti. Renginį vesti, dainuoti ir linksmintis turėjome nuo 19 valandos vakaro iki 2 valandos nakties. Atėjus 2 valandai prie mūsų atėjo užsakovė ir jos sesuo – pastaroji negalėjo patikėti, kiek užsakovė mums moka… Ji pasakė, kad mes tiek neverti! Todėl mums pasiūlė pagroti dar ik 3 – neva, tik tada atiduos pinigus. Pamenu, kad tada mus net apstumdė!“ – neįtikėtiną istoriją pasakos O. Petrauskas.
Tiesa, yra buvę ir kitokių atvejų – kartą grupė gavo net 200 litų arbatpinigių! Arba bent jau taip atrodė iš pradžių…
„Atsimenu, nuėjome į kavinę ir galvojome, kad dabar tai leisime sau skaniai pavalgyti! Tačiau, kai pradėjome skaičiuoti, tas pinigėlis suplyšo… Pasirodo, kad viena 200 eurų kupiūra buvo netikra“, – pasakos L. Vaitkevičius.
Visą V. Mičiulienės pasakojimą apie vaikinus žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
