Atvykusios su mama laukėme daugiau nei valandą, kol mus užregistravo pirminei patikrai. Kai tai įvyko, slaugytoja susisiekė su kardiologe ir informavo, kad netrukus atsiųs pacientę.
Kaip supratome iš dialogo telefonu, gydytoja paklausė, iš kur tiek pacientų ir ar didelė apgultis priimamajame, o slaugytoja apsidairė, nužiūrėjo ligonius, gulinčius neštuvuose ir sėdinčius ant suoliukų, ir tarė garsiai, paplonintu balseliu: „Pilna čia visokiausių. Gi žinot, daktaryte, pilnatis! Ko norėti, visada čia taip.“
Mano mamai net akys ant kaktos iššoko – tai ji, blogai pasijutusi ir savaitgalio vakarą atvažiavusi į ligoninę, verta tokio apibūdinimo?
Išgirsti žodžiai įskaudino
Ar tikrai į ligoninę atvykstantys žmonės, kurie prastai jaučiasi dėl pačių įvairiausių priežasčių, yra verti apibūdinimų „pilnatis“? Pats žemiausias lygis šitaip užgaulioti pacientus...
Aš suprantu, kad yra žmonių, kurie per pilnatį keistai elgiasi – šlaistosi gatvėmis, vaikšto be tikslo po parduotuves, tačiau ar važiuoti į ligoninę, kurioje praleisi mažiausiai penkias-šešias valandas, nenormalu?
Juk kiekvienam žmogui jo problema yra pati svarbiausia ir jeigu tai susiję su sveikata, laukti ir delsti negalima. Kiek kartų medikai viešai sako, kad uždelstos ligos gali baigtis mirtimi.
Bandau pateisinti slaugytoją, gal ji pavargo nuo pacientų skaičiaus, apgulties, skundų ir triukšmo, tačiau vis tiek nesuvokiu, ar tikrai tie šimtai ligonių verti tokių skaudžių žodžių.
Autorius: skaitytoja Dovilė
Turite ką papasakoti? Parašykite mums [email protected]
