„Pirmoji elektros energijos gamyba žymi ypač svarbų projekto etapą, kuomet statomas energetikos objektas iš katilinės tampa elektrine ir viename technologiniame procese gaminama ne tik šiluma, bet ir elektros energija“, – pranešime sakė laikinasis VKJ vadovas, finansų ir administravimo direktorius Arūnas Žilys.
Pasak jo, šiuo metu vyksta garo turbinos derinimo darbai, o juos užbaigus bus pereita į stabilaus darbo režimą, o kiek vėliau – ir į komercinės veiklos etapą
Atliekų jėgainei pradėjus komercinę veiklą, jos elektrinė galia sieks apie 20 MW, o šiluminė galia – apie 60 MW. Planuojama, kad per metus jėgainė sudegins 160 tūkst. tonų atliekų.
Praėjusių metų lapkritį VKJ buvo pradėti karštieji bandymai, o jėgainė pradėjo tiekti šilumą Vilniaus miesto gyventojams.
Tuo metu jėgainės biokuro įrenginių statyba vėluos maždaug metus, pernai rudenį nutraukus generalinės rangos sutartį su restruktūrizuojama Lenkijos bendrove „Rafako“ ir VKJ ieškant naujo rangovo.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyba kainuos apie 350 mln. eurų. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (iki 140 mln. eurų), Europos investicijų banko paskolos (iki 190 mln. eurų) bei nuosavomis grupės lėšomis.
