Raseinių rajono Ariogalos seniūnijos Lenčių kaimo ūkininkai jau antrą kartą per sezoną šaukiasi pagalbos – vokiečių kapitalo bendrovės KTG EKO AGRAR ekologiniai ūkiai jau subrandino antrą piktžolių derlių ir juo dosniai dalijasi su kaimyninių sklypų savininkais.
Pasitiko agresyviai
Pas ūkininkus jau antrą kartą šiais metais važiuota su rajono tarybos Ūkio plėtros komiteto pirmininku Romaldu Zubiela. Vėl vykta į tuos pačius laukus, dėl kurių KTG EKO AGRAR atstovė spaudai Rasa tąkart teigė, kad jų įmonė darys viską, kad nesantaikos su vietos ūkininkais daugiau nebūtų: „Žiūrėsime sėjomainos, paliksime pūdymų... Jei skirs baudas, sumokėsime... Mes norime gražiuoju gyventi su kaimynais.“ Ir tikrai neįtikėtinai greitai kai kurie plotai buvo suarti, sulėkščiuoti, kad net tikrintojai negalėjo spėti atvažiuoti. Tačiau piktžolės greitai atžėlė ir subrandino antrą derlių, dėl kurio pagalbos ir vėl šaukėsi vietos ūkininkai. Pakeitė šįkart savo poziciją ir įmonės KTG EKO AGRAR atstovai. Jie taip pat gana agresyviai sutiko į piktžolių lauką žvelgiantį Ūkio plėtros komiteto pirmininką R.Zubielą, beje, turintį agronomo išsilavinimą: „Ar žinai vertinimo kriterijus? Ar turi ieškojimo įrankį, turi kuo matuoti? Kokią teisę turi ateiti į mano laukus?“ KTG EKO AGRAR atstovas, kurį jo kolegos vadino Viliumi, šiek tiek garą nuleido jau kitame lauke ir bandė R.Zubielą įtikinti, kad nuims sojų derlių, apars laukus ir problemos neliks. Tačiau R.Zubielai atrodė, kad tai atsitiks dar negreitai, nes sojų derlius dar šlapias ir neprinokęs, o usnys ir ramunės sėklas kaimynams dosniai sėja jau dabar.
Gaila Lietuvos
Gražiai ūkininkaujantys Lenčių kaimo ūkininkai Mantas Vaštakas, Valdas Morkus, Adolfas Morkus neslepia, kad jie jau pavargo gyventi tokioje kaimynystėje, nes vokiečių kapitalo bendrovė KTG EKO AGRAR ir kai kurie vietos ūkininkai jau ne vienus metus brandina gausų piktžolių derlių ir juo dosniai dalijasi su gretimų sklypų savininkais.
Pirmiausia ūkininkai pagalbos kreipėsi į savo seniūną Juozą Labanauską. Šis negaišuodamas išbraidė nurodytus laukus ir manė, kad ūkininkų keliamos pretenzijos yra pagrįstos, nes šalia tvarkingai ūkininkaujančių kaimiečių laukai atrodė šiurpiai: suposi kiečiai, sėklas brandino rūgtys, vėjas draikė usnių garbanėles, kurios grakščiai tūpė į gražiai išpuoselėtą Valdo Morkaus žirnių lauką, į kitų kultūrų laukus. Seniūnas neslėpė esąs pašiurpęs dėl tokių apsileidėlių „ūkininkavimo“ ir pažadėjo šią problemą spręsti iš esmės. „Anksčiau tokius būtų iš kolchozo išviję, pirmininką atleidę, o dabar...“ – širdo ūkininkai.
Sunki kaimynystė visiems
Lenčių kaimo ūkininkai sako, kad šiandieniniame gyvenime kažkas atsitiko ir su terminais: tuos ūkininkus, kuriuos anksčiau vadindavome apsileidėliais, šiandien vadiname ekologiškai ūkininkaujančiais. Net plika akimi matai, kad supasi piktžolių laukas su vienur kitur kėpsančia kultūra, bet jo savininkai tikina, kad tai yra ekologinis laukas, ir tik tokie, kaip Ūkio plėtros komiteto pirmininkas, apie tai neišmano. Dar labiau nustebino Ariogalos seniūnijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Laura Liaskauskienė, kurios specialybė, beje, nieko bendro neturi su žemės ūkiu, atvirai ėmusi advokatauti vokiečių kapitalo bendrovei ir netgi ėmusi mokyti, kaip reikėtų rašyti straipsnį. Girdi, su tuo Valdu Morkumi niekas niekada nesusitarsiąs, jis toks jau žmogus esąs.
Šioje vietoje būtina patikslinti, kad negerai yra ne tik Valdui Morkui ar jo kaimynams. Su R.Zubiela ir žemės ūkio ministro patarėjo Algirdu Griciumi vykta į kitame seniūnijos krašte esančius tų pačių šeimininkų, vokiečių bendrovės KTG EKO AGRAR ekologiškus laukus. Piktžolių lauke bandyta rasti sojų. Gretimame lauke darbavosi ūkininkas Juozas Šmuilys. Teirautasi, ar jam netrukdo tokia kaimynystė: „Ką ten netrukdo – gyvi nuostoliai. Žinote, kiek chemikalai kainuoja, o be jų tokioje kaimynystėje nepaūkininkausi.“ Ūkininkas pasiguodė, kad kaimynus net pakalbinti baugu: arogantiški, pasipūtę, tad kankinasi tyliai, nes žemę dirbąs žmogus ne konfliktams sutvertas.
Įstatymas – ne šventa karvė
R.Zubiela ir toliau laikėsi savo: „Tai, ką aš matau, yra pasijuokimas ne tik iš ūkininkų, bet ir iš pačios Lietuvos. Jie veisia piktžolynus, skriaudžia mūsų ūkininkus ir už tai jiems sumokama, jie gauna neva už ūkininkavimą išmokas. Mano specialybė – mokslinis agronomas, ir aš tiesiai sakau, kad tai yra ne ekologinis ūkininkavimas, nes laukai apleisti piktžolėmis. Patinka tai kam nors ar nepatinka, bet apsileidėlių ramybėje nepaliksime. Kontroliuosime situaciją ir versime valstybės institucijas dirbti. Už piktžolių auginimą išmokos negalės būti mokamos, ir mes tuo pasirūpinsime.“
KTG EKO AGRAR kaimynystėje atsidūrę ūkininkai tikslino: dėl tokios padėties kalta valstybė, mokanti visiems apsileidėliams išmokas. „Juk seniai visiems akis bado esanti tvarka, kai ES finansavimą gauna ir tie, kurie nei sėja, nei pjauna, nei ekologišką produkciją tiekia. Žinote, kaip kaime juokauja: sėja visi, o išmokas kulia ekologiniai ūkiai“, – sakė jie.
Žemės ūkio ministro patarėjas A.Gricius, sunkiai radęs soją piktžolių jūroje, mano, kad su neprižiūrėtų laukų savininkais reikia griežčiau elgtis. Jei metodikos ydingos, jas reikia keisti, jei yra koks nevykęs ankstesnių valdžių priimtas įstatymas, jis nėra šventa karvė, kurios negalima pajudinti. Raseiniuose yra keturi Seimo nariai, ir jie gali bei privalo rūpintis protingų įstatymų leidyba.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis sakė, kad tokios bėdos gali tarpti tik todėl, kad tinkamai nedirba valstybinės institucijos: „Argi mes patys imsime save kontroliuoti? Yra „Ekoagros“, yra Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), už kontrolę joms mokami atlyginimai... Turiu pripažinti, kad ekologinio ūkininkavimo taisyklės tikrai nevykusios, kartais atrodo, kad jas surašė tie, kurie net kaimo nėra matę.“
„Ekoagros“ skyriaus vedėjas Virginijus Masionis neslėpė, kad vokiečių bendrovėje KTG EKO AGRAR jau nustatyta daugybė neatitikčių. Lenčių ūkininkų bėdos jiems – ne naujiena.
Tikrintojai užsimaskavę
Po pirmo pasivaikščiojimo piktžolių laukais rajono Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius NMA Pasitikėjimo linijai išdėstė konflikto esmę ir paprašė atlikti patikrinimą. Šie raštu skyriaus specialistei patvirtino, kad gavo pranešimą. Ir viskas, jokių žinių apie patikrinimo rezultatus ir net apie tai, ar tokie patikrinimai apskritai buvo atlikti. Elektroninėje sistemoje net specialistams apie tai sužinoti neleidžiama. Po skambučių telefonu NMA specialistams pavyko sužinoti, kad du KTG EKO AGRAR laukai buvo patikrinti ir ten pažeidimų nenustatyta. Tačiau ši vokiečių kapitalo bendrovė Raseinių rajone yra deklaravusi 104 laukus... Akivaizdu, kad ūkininkams pasiryžusiems padėti R.Zubielai bei A.Griciui šiuo klausimu rūpesčių tikrai netrūks.
Nijolė Mitkevičienė
